Atkurtosios Lietuvos kariuomenės poligonai

Atkurta Lietuva perėmė ne tik carinį Pabradės ir lietuvišką Gaižiūnų poligonus. Nemažai perimtų poligonų buvo įrengta sovietų okupacinei kariuomenei: Rūdninkų (įkurtas 1948 m.), Kairių (įkurtas 1949 m.), Rokų (įkurtas 1956 m.), Pagudonės (įkurtas 1962 m.), Kazlų Rūdos (įkurtas 1969 m.). Buvo apleistas ir laisvos Lietuvos Kariuomenės nebesulaukė ketvirtajame dešimtmetyje kurtas Šilėnų aviacijos poligonas prie Šiaulių.

Visi poligonai, išskyrus Rūdninkų, buvo toliau naudojami mūsų karių ir sąjungininkų. Didžiulis Rūdninkų poligonas po 1990-ųjų buvo palaipsniui apleistas ir tik nuo 2021-ųjų vėl imtasi jį atkūrinėti ir vystyti Rūdninkų karinį miestelį. Užbaigus darbus, 2027 m. čia įsikurs dalis Vokietijos Kariuomenės brigados.

Kai kuriems iš naudojamų poligonų buvo suteikti istoriniai vardai: Pabradės – generolo Silvestro Žukausko, Kairių (Klaipėdos r.) – generolo Povilo Plechavičiaus, Kazlų Rūdos – brigados generolo Kazio Veverskio, Pagudonės (Šiaulių r.) – divizijos generolo Edvardo Adamkavičiaus, Rokų – Pulkininko Igno Musteikio. Gaižiūnų ir Rūdninkų poligonai istorinių pavadinimų kol kas neturi.

Poligonai skiriasi savo dydžiu, pratybų pobūdžiu ir intensyvumu. Vieni poligonai skirti didesnio masto manevrams (Pabradės, Rūdninkų, Gaižiūnų), kiti – specifiniam karių rengimui ar šaudymo pratyboms.

Įdomūs yra mažesni specifiniai poligonai. Pavyzdžiui, Kairių poligone vyksta jūriniai šaudymai. Čia treniruojasi artileristai, oro gynybininkai, o visai neseniai pirmuosius šaudymus čia atliko ruošiami mūsų „Himars“ sistemų operatoriai. Rokų poligonas yra patogus inžinierių pratyboms. Čia ne tik įrengtas Inžinieriaus takas, bet ir sprogdinimo aikštelės, kliūčių ruožai ir pan.

Tobulinamuose ir atnaujinamuose poligonuose įrengtos karių ir technikos šaudyklos, šarvuočių trasos, vairavimo mokymo aikštelės ir pratybų laukai, mūšio mieste ir pastatų šturmo kompleksai, infrastruktūros pastatai ir t.t. Vienur veikia, o kitur dar planuojamos lazerinės šaudyklos, suteikiančios galimybę kariams treniruotis nenaudojant amunicijos. Beje, dėl skurdaus dirvožemio Gaižiūnų poligone susiformavo neįprastas, pajūrio kopoms ir dykumoms būdingas kraštovaizdis, todėl ši vieta praminta lietuviškąja Sachara.

2024 m. Lietuvos Respublikos Seimas pritarė poligonų steigimui Šilalės ir Tauragės rajonuose, 2026 m. kovą – Kapčiamiesčio poligono ir Kapčiamiesčio karinio mokymo teritorijos steigimui Lazdijų rajone.