Spalvinga „Fluxus“ eisena vėl užliejo Kauną (video)

Rugsėjo 19-osios vakarą Kauno Jurgio Mačiūno skvere rinkosi šimtai kauniečių ir miesto svečių, pasipuošusių spalvingais, savarankiškai sukurtais kostiumais. Čia jau devintą kartą surengtas „Fluxus" festivalis, kuriuo miestas pagerbia avangardinio judėjimo pradininką Jurgį Mačiūną.

Renginys, prasidėjęs eisena per skverą ir pasibaigęs užkopimu Parodos kalnu į prie Dariaus ir Girėno stadiono esančią aikštę, šiemet buvo orientuotas ne į vieną pagrindinę programą, o į daugybę savarankiškų, netikėtumų kupinų taškų.

Žmonės į J. Mačiūno skverą rinktis pradėjo apie pusę devynių vakaro. Į šią vietą plūdo įvairiausiais kostiumais pasipuošę dalyviai: vieni jų švietė, kiti stebino formomis ir detalėmis. Jie fotografavosi, o šiltas rudens oras kūrė festivaliui palankią nuotaiką. Devintą valandą vakaro skvere prasidėjo oficiali eisena, kurią lydėjo muzika ir šurmulys.

Šių metų festivalio idėją kūrybinė komanda formavo iš klausimo, ką „Fluxus" reiškia praėjus daugiau nei šešiems dešimtmečiams nuo judėjimo atsiradimo.

„Norėjosi atsitraukti nuo istorinių nuorodų ir konkrečių menininkų ir grįžti prie idėjų, kurios vis dar atrodo labai gyvos. Tai meno prieinamumas, žaidimas, atsitiktinumas, laisvė kurti", – pasakojo festivalio prodiuserė Monika Citvaraitė-Lansbergienė.

Šiemetine renginio metafora tapo didysis sprogimas – momentas, nuo kurio viskas prasideda iš naujo. „Šiemet norime įsivaizduoti būtent tokį „Fluxus“, kuriame nėra vienos žvaigždės, vieno svarbiausio kūrinio ar vienintelio būdo dalyvauti", – aiškino festivalio prodiuserė, pridurdama, kad festivalio menininkai ir jų kūriniai tampa tarsi atskiros, savitos planetos, kartu sudarančios vieną visatą.

Kostiumai tradiciškai išlieka viena ryškiausių festivalio dalių. Antrus metus dalyvaujantis Valentinas į festivalį atėjo persirengęs disko riteriu – slapyvardžiu e.knightingale. „Man patinka, aš padariau savo kostiumą ir noriu, kad kiti pamatytų ir sakytų: o, kietai atrodai", – šypsojosi vaikinas.

Minioje išsiskyrė ir apie ketverius metus iš eilės festivalyje dalyvaujantys Sandra, Justinas ir Paulius. Šiemet trijulė pasirinko interneto memo „Mestre Ensinador“ vaiduokliuko įkvėptą įvaizdį.

„Visada svajojau tai įgyvendinti ir pagaliau pasitaikė proga“, – džiaugėsi Sandra.

Draugai ne tik pastebi augantį festivalio dalyvių skaičių, bet ir kūrybiškumą.

„Atrodo, kasmet daugėja žmonių ir tobulėja jų kostiumai. Mes kelis metus buvome su eiline apranga, paskui pasipuošėm lemputėmis, o dabar jau įdėjom pastangų“, – pasakojo Paulius.

Tarp gausybės dalyvių akį traukė ir antrus metus festivalyje dalyvaujanti Rusnė su draugėmis. Rožiniais veidais, ryškiais kostiumais ir šlepetėmis pasipuošusios merginos šįkart įkūnijo stilingas ateives. Apie savo kostiumus merginos pasakojo tarsi iš personažų perspektyvos: „Norėjom pritapti čia prie visų, nes išgirdom apie festivalį, kosmosą ir, kad neišsiskirtume, taip apsirengėm, kaip čia rengiasi žmonės.“

Rusnė pridūrė, kad tokie renginiai reikalingi, nes leidžia fantazuoti, įdėti darbo, parodyti kūrybiškumą ir tiesiog smagiai praleisti laiką.

Eisenoje netrūko netikėtų vaizdų: vieni nešė šviečiančią milžinišką skruzdę, kiti žygiavo su įvairiausiomis kaukėmis, treti paskui save vilko lygintuvus, tarsi lygindami žemę. Kostiumų įvairovė svyravo nuo grybų iki fėjų ir burtininkų, o kartu su kai kuriais dalyviais keliavo ir jų keturkojai draugai.

Eisenai pajudėjus link Parodos kalno, minią lydėjo linksmas šurmulys ir muzika. Dalyviai kopė į kalną skirtingai įsijautę į savo veikėjus: vieni triukšmavo ir traukė dėmesį, kiti kilo ramiai, stebėdami aplinką, o žiūrovai buvo įsitaisę kalno viršuje ir šonuose. Pasiekus prie Dariaus ir Girėno stadiono esančią aikštę, atmosfera dar labiau pasikeitė. Čia skambėjo ritminga muzika, žmonės laisvai šoko, bendravo ir įsiliejo į tolesnes vakaro veiklas.

Kaunas su „Fluxus" judėjimu siejamas ne tik per festivalį. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugoma unikali, daugiau nei 400 darbų siekianti kolekcija.

„Turime Jurgio Mačiūno kurtų objektų, jo dizaino, spaudos darbų", – pasakojo muziejaus rinkinio kuratorė Miglė Morkūnaitė-Vervečkienė.

„Fluxus“ idėjų atgarsių šiandien galima pastebėti ir kasdienėje skaitmeninėje kultūroje: memuose, trumpuose vaizdo įrašuose ar kituose lengvai kuriamuose ir dalijamuose formatuose, kuriuose svarbus humoras, netikėtumas ir žaidimas.