Prieš D. Bohleno koncertą Kaune – diskusijos dėl jo pozicijos apie karą

Kauno „Žalgirio“ arenoje koncertą surengti planuojanti popmuzikos žvaigždė Dieteris Bohlenas yra pagarsėjęs kontraversiškais pasisakymais karo Ukrainoje tema.

72 metų vokiečių dainų autorius, prodiuseris D. Bohlenas išgarsėjo kaip popdueto „Modern Talking“ narys. Daug mažiau Lietuvoje žinoma apie jo kontroversiškus pareiškimus dėl Rusijos karo Ukrainoje, kurie mirga vokiečiakalbė viešoji erdvė nuo pat 2022 metų.

Šis atlikėjas yra pasisakęs prieš sankcijas Rusijai. 2022 m. rugpjūtį Vysbadene „Steigėjų viršūnių susitikime“ vykusioje diskusijoje jis rėžė taip: „Jei, pavyzdžiui, jie nebūtų įvedę šių sankcijų ir jei žmonės būtų susėdę prie stalo ir racionaliai pasikalbėję, jiems dabar nereikėtų kelti viso šio triukšmo.“

Pokalbio vaizdo įraše, kuris paplito po internetą, D. Bohlenas kaltina Vakarų politikus dėl to, kad vokiečiai žiemą esą turės šalti. Visa tai 2023 metais buvo aprašyta šveicarų naujienų portale 20min.ch.

Tuo metu jis sulaukė kritikos iš Ukrainos bokso legendos Vladimiro Klyčko.

„Ar tau, D. Bohlenai, nerūpi, kad Putinas nori sunaikinti mūsų šalį raketomis? Ar tau nerūpi, kad esame genocido liudininkai prieš viską, kas ukrainietiška?“ – tviteryje rašė V. Klyčko.

Ukrainietis pakvietė D. Bohleną atvykti į karo zoną.

„Jei D. Bohlenas nuvyks į Ukrainą ir savo akimis pamatys, kaip šalis funkcionuoja karo metu, tai padės jam geriau suprasti pasaulį“, – rašė V. Kličko. Bandė teisintis Kilus reakcijų audrai, D.

Kilus reakcijų audrai, D. Bohlenas bandė teisintis.

„Nejaučiu jokių simpatijų Putinui“, – gynėsi jis dėl savo pareiškimo apie sankcijas Rusijai.

Bet ilgai laukti nereikėjo – ir vėl prisikalbėjo ta pačia tema.

2025 metais, kalbėdamas „Kettner Precious Metals“ įmonėje, jis nuėjo dar toliau: „Kodėl tai turėtų tęstis? Negali būti, kad žmonės iš tikrųjų tiki, jog Ukraina laimi, – tvirtino jis. – Visa tai pasmerkta žlugti.“

Vokietiją ir Rusiją jis vadino svajonių komanda.

„Tiesą sakant, Rusija ir Vokietija buvo svajonių komanda, nes gavome pigios energijos ir mums viskas klostėsi neįtikėtinai gerai. Viskas buvo tobula – na, ne visai tobula“, – prisiminė Bohlenas.

Oficialios Lietuvos tarnybos nuo šio atlikėjo pareiškimų ir vertinimų, ar toks atlikėjas turėtų koncertuoti Lietuvoje, susilaiko.

Vidaus reikalų ministerija teigė, kad užduoti klausimai nesusiję su ministerijos kompetencija, ir nukreipė į kitas institucijas.

Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad nekomentuoja atskirų atlikėjų pareiškimų.

Informacinių karų ekspertas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius šiame kontekste pasižymėjusius atlikėjus, viešus asmenis išskyrė į dvi grupes: vienoje – tie, kurie tiesiog yra pasižymėję savo viešais pareiškimais, kitoje – tie, kurie vyko ir uždirbo pinigus Rusijoje ar jos okupuotose teritorijose.

„Yra labai aiškios formalios „raudonos linijos“. Atitinkamai reikėtų vertinti, jeigu po 2022 m. žmogus dar vyko į Rusiją koncertuoti. Tuo labiau pasitaiko atlikėjų, kurie dar sugalvoja į Krymą nuvažiuoti pakoncertuoti. Šia prasme, man atrodo, yra labai aišku, kurioje pusėje yra simpatijos ir vertybės.

Kitas momentas – kai yra tam tikri pareiškimai ir vieša komunikacija. Manau, kad šiuo atveju tai yra tikriausiai tam tikras vartotojo pasirinkimo klausimas: ar žmogus yra nusiteikęs eiti į tokio veikėjo koncertus, mokėti jam pinigus, kai akivaizdu, kad savo pareiškimais jis formuoja palankią terpę savo koncertinei veiklai Rusijoje? Ten yra jo didžiausios auditorijos ir didžiausios pajamos“, – komentavo N. Maliukevičius.

Ekspertas spėjo, kad atlikėjui nemalonu ne tiek dėl to, kad prarasti kokie nors Vokietijos energetiniai projektai, bet dėl prarastų koncertavimo galimybių.

„Lygiai taip pat kelčiau klausimą, ar verta eiti į buvusio „Pink Floyd“ nario Rogerio Waterso pasirodymą? Atitinkamai – ir šiuo atveju. Vienu atveju yra griežtos priemonės, kai tokie veikėjai, kurie tiesiogiai palaiko V. Putino režimą ir po 2022 m. keliauja į Rusiją ar Krymą, pas mus yra ir turėtų būti „persona non grata“.

O kitais atvejais yra vieša diskusija, parodanti jo vertybes, kada vartotojai sprendžia. Kažkam gal net ir netoptelėjo, yra kokie nors paauglystės ar vaikystės sentimentai tai muzikai, ir dabar pasimato, kokias pozicijas ir vertybes deklaruoja šitas veikėjas“, – kalbėjo N. Maliukevičius.

Pastaruoju metu iškilus ne vienam klausimui, imtasi įstatyminių iniciatyvų – tiesa, labiau dėl atlikėjų, tęsusių savo veiklą Rusijoje, Baltarusijoje ar šių valstybių okupuotose teritorijose jau vykstant plataus masto karui Ukrainoje.

Vilniaus miesto savivaldybės mero Valdo Benkunsko iniciatyva Seimo narys iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Vytautas Kernagis įregistravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įtvirtinti nuostatą, kad užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu jis po 2022 m. vasario 24 d. vykdė kultūrinę, pramoginę ar kitą su tuo susijusią veiklą Rusijos Federacijoje, Baltarusijos Respublikoje ar jų okupuotose teritorijose.

„Geopolitinė situacija reikalauja iš mūsų griežtų ir nedviprasmiškų sprendimų. Nacionalinio saugumo strategijoje aiškiai įvardyta, kad Rusija ir Baltarusija kelia pavojų ir grėsmę mūsų saugumui.

Todėl asmenys, kurie po kruvino karo pradžios sąmoningai pasirenka linksminti šių agresorių visuomenes, neturėtų būti laukiami Lietuvoje. Šis įstatymo pakeitimas suteiks aiškius teisinius įrankius valstybės institucijoms efektyviai ir greitai užkirsti kelią tokių veikėjų vizitams“, – pranešime spaudai cituojamas vienas iš įstatymo iniciatorių, Seimo narys Vytautas Kernagis.

Nors šiuo metu įstatymai leidžia riboti užsieniečių atvykimą, parlamentaro vertinimu, esamas reglamentavimas nėra pakankamai detalus, kai kalbama apie asmenis, vykdančius kultūrinę ar pramoginę veiklą valstybėse, keliančiose grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pasak įstatymo projekto iniciatorių, priėmus siūlomas pataisas, bus sudarytos sąlygos veiksmingiau ginti Lietuvos informacinę ir kultūrinę erdvę bei užtikrinti valstybės saugumą.

„Praėjus keleriems metams nuo Rusijos plataus masto karinės agresijos prieš Ukrainą pradžios, vis dar susiduriame su situacijomis, kai į Lietuvą bando atvykti ar atvyksta Kremliaus režimui palankūs asmenys. Paskutiniai atvejai, tokie kaip reperių „Morgenshtern“ ar „Gio Pika“ koncertai, aiškiai parodė, kad šiuo metu neturime realiai veikiančio ir greito mechanizmo, kaip apsaugoti mūsų valstybės, o kartu ir sostinės, informacinę bei kultūrinę erdvę“, – pabrėžia Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Kaip pažymi įstatymo iniciatoriai, šis pakeitimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ar plėtrai, kadangi jis bus taikomas tik išimtinai tiems užsieniečiams, kurių veikla tiesiogiai susijusi su grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui keliančiomis valstybėmis.

Teikiamą įstatymo projektą pasirašė Seimo nariai: Vytautas Kernagis, Vytautas Juozapaitis, Jurgita Sejonienė, Audrius Petrošius, Mindaugas Lingė, Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė, Viktoras Fiodorovas, Paulė Kuzmickienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Kęstutis Vilkauskas, Audronius Ažubalis, Jurgis Razma, Jaroslav Narkevič, Simonas Kairys, Liutauras Kazlavickas, Rima Baškienė.