Spalio 4-oji – karališkų vestuvių diena

Spalio 4-oji – svarbiausia Vytauto Didžiojo karo muziejuje eksponuojamos parodos „Dominium Maris Baltici“ data. 1562 m. spalio 4 d. Vilniaus Katedroje susituokė Kotryna Jogailaitė (1526–1583) ir Švedijos princas, Suomijos kunigaikštis Jonas Vaza (1537–1592) – būsimas Švedijos karalius Jonas III.

Jaunuosius sutuokė Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius (1504/1505–1579). Nors jaunikis buvo liuteronas, jungtuvės vyko pagal katalikiškas apeigas. Per iškilmingą ceremoniją Jonas žmonai užmovė auksinį žiedą su lotynišku užrašu „Nemo nisi mors“ – „Niekas, išskyrus mirtį“. Kitas įdomi detalė – jaunikis, nepaisydamas papročio, pats atvyko tuoktis į svečią šalį. Paprastai nuotaka vykdavo į jaunikio šalį, o XVI a. Lietuvos ir Lenkijos valdovų jungtuvės dažniausiai vykdavo Krokuvoje.

Anot istorikės prof. dr. Raimondos Ragauskienės, po ceremonijos šventės dalyviai grįžo į pilį. Florencijos pasiuntinys rašė, kad čia „buvo surengtas prabangiausias banketas“, o kunigaikštis „visą dieną linksminosi, o vakare jam atiduota žmona“. Pasak kito vestuvių liudininko, Jonui ir Kotrynai pilyje skirti patys geriausi kambariai. Ir net prie lovos ceremonialas nesibaigė: aukštas Lenkijos Karūnos pareigūnas pasakė ilgą lotynišką prakalbą, į kurią jaunikis privalėjo atsakyti „puošniais lotyniškais žodžiais“.

Miegamajame poros laukė ne tik lotyniškai kalbantis didikas, bet ir skanumynai: cukrumi gausiai apibarstyti marcipaniniai ir cinamoniniai pyragai bei vynas.

Įspūdingesnės šventės XVI a. Vilnius, ko gero, nematė. Žemutinėje pilyje buvo puotaujama, o mieste visą netilo muzika, sukosi šokėjai, vyko žaidynės ir turnyrai, tokie įnirtingi, kad dalyviai net rimtai susižeisdavo.

Kodėl šios vestuvės buvo tokios svarbios ir kokie išbandymai laukė jaunavedžių? XVI a. viduryje dėl Livonijos varžėsi Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lenkija, Maskva, Švedija ir kitos regiono valstybės. Reikėjo telkti sąjungininkus, todėl Žygimantas Augustas sugalvojo ištekinti seseris. Pirmoji turėjo tekėti Kotryna, tapusi viena geidžiamiausių Europos nuotakų. Jos rankos siekė ir Maskvos kunigaikštis Ivanas Žiaurusis, ir Europos valstybių valdovai ir princai.

Svarbu ne tik Žygimanto Augusto planas, bet ir tai, kad pati Kotryna, panašu, buvo puiki moteris. Švedų istorikai Bonos Sforcos dukrą vadina Renesanso karaliene, suomiams ir švedams atvežusia itališko Renesanso idėjas. Kotryna buvo graži moteris. Būsima Švedijos karalienė ir Vazų dinastijos pradininko motina buvo ištikima žmona, nepalikusi vyro net per kalėjimo kartu metus ir sunkius gyvenimo išbandymus.

Svarbiausi parodos „Dominium Maris Baltici“ akcentai pasakoja būtent apie Kotryną ir šias vestuves. Jaunavedžių kostiumus pagal to meto madas sukūrė kostiumo istorikė ir rekonstruktorė Eglė Kukytė. Luko Kranacho Jaunesniojo XVI a. viduryje tapytą Kotrynos portretą poparto stiliumi interpretavo ir švediškais akcentais papildė dailininkas Artūras Rakauskas.

Apie Švedijos ir Lietuvos santykius nuo vikingų laikų iki mūsų dienų veikianti paroda Vytauto Didžiojo karo muziejuje veiks iki 2027 m. sausio 6 d.