Pristato parodą apie per dvi paras sukurtą Sausio 13-osios atminimo kryžių

1991 m. sausio 13 d. sovietinei armijai ir specialiesiems daliniams užimant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą ir Televizijos bokštą žuvo 14 nepriklausomybės gynėjų, dar beveik tūkstantis žmonių buvo sužeista ar kitaip nukentėjo. Gindami svarbiausius valstybingumo objektus, Lietuvos nepriklausomybės gynėjai agresorius pasitiko su malda ir dainomis, į kurias šaltakraujiškai buvo atsakyta beginklių žmonių žudynėmis.

Projektu siekiama visuomenei pristatyti unikalią istoriją, kai vos per dvi paras Lietuvos dailininkų sąjungos, Dailininkų sąjungos fondo ir Vilniaus dailės kombinato iniciatyva buvo sukurtas ir prie Televizijos bokšto įvietintas Atminimo kryžius. Tai buvo ne tik paminklas žuvusiems, bet ir vienybės, pasiaukojimo bei bendruomeninės kūrybos simbolis. Monumento gimimo aplinkybės, įvykusios dramatiškame sovietinės agresijos fone, šiandien įgauna ypatingą prasmę – jos primena, jog menas gali tapti ne tik estetikos, bet ir pasipriešinimo, kolektyvinės atminties ir tautos tvirtybės ženklu.

​Paroda iškelia unikalią ir mažai žinomą istoriją – vos per dvi paras Lietuvos dailininkų sąjungos ir Vilniaus Dailės kombinato iniciatyva buvo sukurtas ir prie Televizijos bokšto pastatytas (paguldytas) Laisvės kryžius. Kryžius – ne tik paminklas žuvusiems, bet ir vienybės, pasiaukojimo, bendruomeninės kūrybos simbolis.

„Po Sausio 13-osios Vaclovas Krutinis (skulptorius – aut. past.) man paskambino ir sako – reikia pažymėti tragediją. Suvirinsime kryžių. Sakau, tvarkoje. Pradžioje tegul būna bent kryžius“ – prisimena tuometinis Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas Bronius Leonavičius.

Kryžių kūrė žinomas skulptorius Petras Mazūras. Jam padėjo tuometinis Vilniaus kombinato direktorius Ričardas Žičkus ir būrys metalo meistrų, dirbusių dieną ir naktį, be pertraukos. Kombinate rado du perdengimo švelerius, likusius nuo Skulptūros ir vitražo centro statybų ir pradėjo virinti. Baigė virinti sausio 14 d. vidurnaktį.

​Kitą rytą, sunkvežimiu kryžius buvo nuvežtas prie Televizijos bokšto. Tačiau neužilgo pasirodę sovietų kareiviai sustabdė ir neleido pastatyti kryžiaus. Įvykiuose dalyvavęs buvęs Vilniaus Dailės kombinato direktorius Petras Maciulevičius atsimena keistus kareivių žvilgsnius ir nenatūraliai blizgančiais akis, galvota, ar tai nuo nemigo, alkoholio ar narkotinių medžiagų. Pasakojo, kad kariškis išsikvietė Vaclovą Krutinį ir pareikalavo paaiškinti, kas čia vyksta. V. Krutinis su kolegomis paaiškino, kad dailininkai nori pastatyti metalinį kryžių Sausio 13 aukų atminimui.

„Kryžių iškėlė iš sunkvežimio, pradžioje dar galvojo, kaip pastatyti ir sutvirtinti. Bet kareiviai išvaikė visus. Likimo buvo numatyta kitaip. Taip kryžius ir liko gulėti simboliškai menantis jo sukūrimo ir atvežimo istoriją“ – pasakoja Petras Mazūras.

Parodoje bus pristatytos mažai žinomos nuotraukos, archyviniai dokumentai, liudininkų pasakojimai ir animacinė dokumentikos interpretacija, fiksuojanti dramatiškus Laisvės kryžiaus gimimo momentus. Ekspozicija taip pat pristatys menininkų kūrinius, reflektuojančius sausio 13-osios įvykius.

Šiandien, kai Europoje vėl regime brutalios agresijos pavyzdžius, prisiminti, kaip lietuviai 1991 m. sausį vieningai stojo prieš ginkluotą smurtą, tampa itin reikšminga. Monumento gimimo aplinkybės, įvykusios dramatiškame sovietinės agresijos fone, primena, jog menas gali tapti ne tik estetikos, bet ir pasipriešinimo, kolektyvinės atminties ir tautos tvirtybės ženklu.

„Paroda siekia išsaugoti atmintį ir pristatyti istoriją, kurią būtina fiksuoti dabar, kol dar gyvi jų dalyviai. Jei šių žinių neišsaugosime, jos bus prarastos ateities kartoms“ – pabrėžia parodos organizatoriai.

Paroda taip pat bus edukacinė platforma jaunimui ir visuomenei, skatindama reflektuoti, ką reiškia laisvė ir kokia jos kaina.

Paroda „Kryžiaus kelias: Sausio 13-osios atminimo ženklai“ galerijos „Meno parkas“ III a. (Rotušės a. 27) bus eksponuojama iki vasario 1 d. Daugiau apie parodą.