Naujasis Kauno valstybinės filharmonijos sezonas paženklintas M. K. Čiurlionio

2022-ųjų gruodį LR Seimo nutarimu, 2025-ieji paskelbti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metais. Ištisus metus šalies kultūros bei kitose įstaigose vyksta renginiai, skirti Čiurlioniui atminimo pagerbimui, jo kūrybinio paveldo puoselėjimui. Tarp rengėjų yra ir Kauno valstybinė filharmonija, ne vien jubiliejiniais Čiurlionio metais skirianti daug dėmesio jo muzikinei kūrybai.

Kauno filharmonijos vadovo, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Justino Krėpštos teigimu, M. K. Čiurlionio muzika sudaro Lietuvos profesionaliosios muzikos aukso fondą, nes į ją, galima sakyti, remiasi visa XX a. Lietuvos muzikinė kultūra.

„Čiurlionio kūrybos ar jam dedikuotų muzikos kūrinių šiemet filharmonijos lankytojai galėjo klausytis ne viename koncerte, o prieš pat jubiliejų, rugsėjo 18-ąją, bus pristatyta specialiai jam sudaryta programa „Fortepijono žvaigždės skambina Čiurlionį“, kurią atliks du garsūs užsienio pianistai – Gustav Piekut (Danija) ir George Li (Jungtinės Amerikos Valstijos). Galime drąsiai sakyti, kad Kauno valstybinės filharmonijos sezonas – su Čiurlionio ženklu“, – naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė šios koncertinės įstaigos vadovas J. Krėpšta.

Paskui, rugsėjo 20-ąją, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzika suskambės džiazo ritmais. Per improvizacijas atsivers nauji muzikiniai pasauliai, džiazo laisvei prabilus senųjų kanklių skambesiu Tą žadą koncerto programos „3-asis Čiurlionio pagarbinimas“, skambėsiančios Kauno valstybinėje filharmonijoje kūrėjai – Kauno bigbendas bei ypatinga viešnia iš JAV, Lietuvoje gimusi, užaugusi bei studijavusi džiazuojanti kanklininkė, dainininkė ir kompozitorė Simona Smirnova, vadinama kanklių ambasadore pasaulyje. „3-ąjį pagarbinimą Čiurlioniui“ globoja kompozitorius, trombonininkas ir aranžuotojas Jievaras Jasinskis, kurio suburta kūrybinė grupė įgyvendina sumanymą su kitais džiazo muzikantais ir kompozitoriais. Džiazo orkestro ir solistės aljansas įves į M. K. Čiurlionio vaizdinius, o harmonijų ir melodijų atšvaitai leis atpažinti simfoninės poemos „Miške“, fortepijoninių preliudų, styginių kvarteto ar harmonizuotos lietuvių liaudies dainos vingius.

„Man labai malonu pristatyti ir išskirtinį projektą „Džiazuojantis Čiurlionis“, kuris bus pateiktas publikai Kauno filharmonijoje rugsėjo 24-osios dienos vakarą. Šį projektą parengė Kauno valstybinis choras, vadovaujamas Roberto Šerveniko, ir broliai Bazarai – Motiejus Bazaras (klavišiniai), Mykolas Bazaras (kontrabosas), Benediktas Bazaras (mušamieji). Įvairiausiais džiazo stiliais esame girdėję interpretuojant nemirtingąjį Johanną Sebastianą Bachą, Maurice’ą Ravelį ar netgi kartais „neliečiamuoju“ laikomą Wolfgangą Amadeusą Mozartą. Tarp Lietuvos autorių tokios džiazo muzikantų pagarbos ar dėmesio yra nusipelnęs bene vienintelis M. K. Čiurlionis. Jo fortepijoniniai preliudai, simfoninės poemos jau yra tapę džiazo duetų ar ansamblių įkvėpimo šaltiniais“, — akcentuoja Kauno filharmonijos vadovas, dar primindamas, jog šį projektą finansuoja LR Kultūros ministerija.

Anot koncerto „Džiazuojantis Čiurlionis“ rengėjų, klausytojų lauks iki šiol nepatirtas ir negirdėtas duetas, kuriame suderės Kauno valstybinio choro dainininkų balsai ir brolių Bazarų džiazo trio instrumentų tembrai. Choro atliekamos M. K. Čiurlionio originalios ar harmonizuotos lietuvių liaudies dainos taps improvizuotu įkvėpimo šaltiniu bei temine medžiaga tolesnei džiazo trio atliekamos muzikos plėtotei, įtrauksiančiai klausytojus į neišsemiamą ir begalinį mūsų genialiojo menininko garsinių vaizdinių pasaulį. Visi trys broliai yra profesionalūs pianistai bei multiinstrumentalistai, tad kokie siurprizai lauks publikos, – dar nežinia. O programos stabilumą ir vientisumą užtikrinsiančiam Kauno valstybiniam chorui diriguos jo meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas profesorius R. Šervenikas.

Kauno choras dalyvaus ir spalio 3-ąją vyksiančiame koncerte „Fantazija Čiurlioniui“, skirtame genialaus lietuvių menininko 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Kauno filharmonija kviesdama į dar vieną šiai progai dedikuotą koncertą, kuriame Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, vadovaujamas Modesto Pitrėno, Kauno valstybinis choras, norvegų pianistė Marina Kan Selvik bei dirigentas R. Šervenikas greta M. K. Čiurlionio uvertiūros „Kęstutis“ ir simfoninės poemos „Miške“ atliks Ludwigo van Beethoveno ir Edvardo Griego kūrinius, pabrėžia, jog klausytojų lauks išskirtinė ir turininga programa. Koncertą pradės M. K. Čiurlionio uvertiūra „Kęstutis“ – vienas iš nebaigtų, tik vėliau rekonstruotų kompozitoriaus opusų. 1901 m. sukurta simfoninė poema „Miške“ – pirmasis M. K. Čiurlionio simfoninis kūrinys. Jis buvo rašomas didiko Michał‘o Zamojski‘o paskelbtam konkursui, kuriame pelnė specialų žiuri pagyrimą. Poema dedikuota draugui, lenkų kompozitoriui Eugeniusz‘ui Morawski‘ui. Kaip rašė žymiausias M. K. Čiurlionio kūrybos tyrinėtojas, muzikologas prof. Vytautas Landsbergis, „Čiurlionio poemoje vyrauja ne veiksmas, o ypatinga emocinė būsena. Šios veikėjai – jausmai, judėjimas. Vaizdai tarytum įvairūs, o judėjimas iš esmės tik dvejopas: rimties būsena ir nerimo, polėkio intencija“.

Būtent šis renginys yra pirmasis iš spalio 3-ąją Kauno valstybinėje filharmonijoje prasidėsiančio ciklo „Rudens koncertų abonementas“. Jame muzikuos Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas Gintaro Rinkevičiaus, Lietuvos kamerinis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Sergej Krylov) ir kiti mūsų šalies bei užsienio menininkai. Jie šį rudenį pristatys programas „Slovėnijos aidai“, „Džiaugsmo upė“, „Titanų susitikimas“, o gruodžio mėnesį filharmonijoje koncertą surengs Jeruzalės simfoninis orkestras (muzikos vadovas Julian Rachlin).

Koncertinis Kauno valstybinės filharmonijos sezonas, jos vadovo prof J. Krėpštos teigimu, bus turiningas ir kupinas įvairių žanrų muzikos, tad klausytojams bus iš ko rinktis. O kadangi 2025-ieji – Čiurlionio metai, tai sezonas nestokos deramo dėmesio bei pagarbos ir šio žymaus menininko kūrybai. Greta jau paminėtų M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms skirtų koncertų dera priminti apie lapkričio 16-ąją vyksiantį dar vieną, kuriame nuskambės aranžuoti šio kompozitoriaus preliudai fortepijonui. Anonsuodami projektą Projektas ,,Paskui Čiurlionį“, koncerto rengėjai pabrėžia, jog tai - Lietuvos genijaus muzikos interpretacija, kurios grožį, trapumą bei didybę per savo muzikinio požiūrio prizmę pateikia du džiazo ir improvizacinės muzikos meistrai – Dmitrijus Golovanovas ir Janas Maksimovičius.