Kai studijos virsta atsakomybe: „Dainos“ kino teatro renovacijos istorija

Kauno modernizmo architektūra šiandien išgyvena naują etapą – ne tik kaip kultūrinis paveldas, bet ir kaip gyvos, miestui reikalingos erdvės. Vienas ryškiausių pavyzdžių – „Dainos“ kino teatras, kurio renovacijos projekte atsiskleidžia ne tik pastato architektūrinė vertė, bet ir Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto studijose įgyjamos praktinės bei kūrybinės galios.

Be daugybės kitų sričių specialistų, prie šio projekto dirbo ir jam vadovavo VDA Kauno fakulteto dėstytojas, architektas doc. Rimantas Giedraitis bei fakulteto alumnė, interjero architektė Justina Giedraitė. Jų profesinė patirtis rodo, kad akademijoje ugdomas architektas nėra tik techninių sprendimų vykdytojas – tai kūrėjas, gebantis sujungti menus ir technologijas, paveldosaugos reikalavimus ir šiuolaikinius miesto poreikius.

Atkurtas „Dainos“ kino teatro fasadas šiandien vėl kalba Kauno modernizmo kalba. Istorinės proporcijos ir tarpukario laikotarpį menančios gatvės fasado iluminacijos leidžia pamatyti pirminį architektūrinį sumanymą. Pasak doc. R. Giedraičio, šis pastatas architektūriškai visiškai atspindi Kauno modernizmo filosofiją – vertikalumą, veržlumą ir modernumą. Nors panašių kino teatrų tarpukariu buvo statoma ir kituose miestuose, „Daina“ išliko kaip ryškus, Kaunui būdingos architektūrinės tradicijos pavyzdys.

Tačiau didžioji pastato vertė atsiskleidžia ne tik išorėje. Rečiau matomas, bet itin svarbus jo elementas – šoninis fasadas su atkurtomis didžiulėmis stiklo vitrinomis, kurios natūralia šviesa užlieja šoninį fojė. Ši erdvė šiandien estetiškai atkurta ir veikia kaip papildoma renginių vieta. Stebina tai, kad dar tarpukariu buvo gebama pagaminti beveik dešimties kvadratinių metrų stiklo vitrinas, kurių mastelis ir šiandien atrodo įspūdingai.

Vidaus erdvėse architektai susidūrė su itin jautriu paveldosauginiu sluoksniu – originalia sienų tapyba. Ji nebuvo pilnai atnaujinta. Pasirinktas konservavimo kelias – išsaugoti esamą piešinių būklę, nuvalant nuo jų vėlesnių dažymų sluoksnius, taip subtiliai leidžiant žiūrovui pajusti laiko ženklus. Šis sprendimas, pasak projekto autorių, reikalavo ne tik techninių žinių, bet ir meninio pajautimo, kurį VDA Kauno fakultetą baigę architektai įgyja studijuodami greta kitų meno sričių atstovų.

„Architektas tokiuose projektuose yra tarsi dirigentas orkestre – jis neprivalo groti kiekvienu instrumentu, bet turi suprasti visumą“, – pabrėžia R. Giedraitis. Ši mintis tiesiogiai siejasi su VDA studijų modeliu, kuriame architektūra glaudžiai siejama su interjero dizaino, akustikos, apšvietimo, meno istorijos mokslais bei vaizduojamaisiais menais. Kauno fakultete architektūros ir interjero dizaino studijos veikia greta, dalijasi dalimi dėstytojų ir disciplinų, todėl ugdomas platus, visapusiškas požiūris į aplinką.

Alumnė Justina Giedraitė pasakoja, kad darbas su „Dainos“ kino teatru tapo rimtu profesiniu išbandymu. Didžiausi iššūkiai kilo ne tik dėl estetikos, bet ir dėl paveldosaugos reikalavimų bei technologijų derinimo. Reikėjo atrasti, kaip šiuolaikines akustikos, apšvietimo ir inžinerines sistemas integruoti taip, kad jos nepakenktų istorinei pastato struktūrai. „Šios žinios man buvo reikalingos jau pirmąją mano darbo dieną, nes iš karto pradėjau dirbti su paveldo objektais“, – sako ji.

Šiandien „Dainos“ kino teatro salė laikoma viena geriausių tokio dydžio erdvių Kaune akustikos ir techninių sprendimų požiūriu. Ji pritaikyta ne tik kinui, bet ir koncertams, konferencijoms, kultūriniams renginiams. Pastato universalumas slypi net keliose atskirai veikti galinčiose funkcinėse zonose, galimybėje keisti erdvių mastelį. Tai leidžia jam tapti nuolat gyvu kultūros centru.

„Dainos“ kino teatro renovacija tapo puikiu pavyzdžiu, jog VDA Kauno fakulteto architektūros studijos ugdo architektus, gebančius dirbti sudėtingame istoriniame kontekste, priimti atsakingus sprendimus ir kurti architektūrą, kuri tarnauja žmonėms.