Šiame straipsnyje pateikiama informacija skirta asmenims nuo 18 metų, kurie pagal galiojančius LR įstatymus turi teisę naudotis tokio pobūdžio informacija.
Jei jums nėra 18 metų, prašome spausti NE ir neatidaryti šio straipsnio.
* Spausdami TAIP tuo pačiu patvirtinate, kad vaizdinė ir grafinė informacija bus skirta tik jūsų asmeniniam naudojimui ir saugoma nuo nepilnamečių.
Sakuros Nemuno saloj / R. Tenio nuotr.
Nesulaukusios tikro pavasario, pražydo kai kurios sakuros
Kovo pabaigoje buvo užfiksuotas jau 13-as šilumos rekordas šiais metais, tačiau netrukus oras atšalo. Panašu, kad tokios staigios orų permainos suglumino sakuras - Nemuno saloje kai kurios iš jų jau pražydo, o kitos dar tik sukrovė žiedų pumpurus.
Sakuros Kaune du dešimtmečius įprastai pražysdavo balandžio viduryje arba dar vėliau. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo medelyno darbuotojų, pastarųjų metų klimatas Lietuvoje yra tinkamesnis augti sakuroms, nes esą rečiau pasitaiko šaltų žiemų, kurių anksčiau buvo galima tikėtis dažniau.
Nemuno saloje sakuros buvo pasodintos 2003 m., pažymint Lietuvos ir Japonijos diplomatinių santykių sukaktį. Japoniškos vyšnios augo prie pat Nemuno, tarp pėsčiųjų tiltų, tačiau paspaudus šalnoms jų liko vos kelios.
2018-ųjų rudenį, užbaigiant šventinę Sugiharos savaitę, saloje pasodinta pusšimtis naujų sakurų – palei pėsčiųjų taką suformuota tvarkinga medžių alėja. Užbaigus Nemuno salos aplinkos atnaujinimą, sakuros buvo pasodintos ir parkelyje netoli pėsčiųjų tilto.