Antradienio vakarą, antrą dieną iš eilės, naktinį Kauno bei visos Lietuvos dangų papuošė išskirtinis reiškinys – šiaurės pašvaistė (lot. aurora borealis). Paskutinįjį kartą tokio stiprumo pašvaistes, kurios daugelyje šalies vietų matomos ne tik per fotoaparatų objektyvus, bet ir plika akimi, regėjome tik 2025-ųjų gegužę.
Įspūdingo reginio vaizdais kauniečiai suskubo dalintis „Orų entuziastai“ grupėje socialiniame tinkle „Facebook“.
Papildyta 22.52 val.
Vėlų antradienio vakarą pašvaistės timelapse vaizdo įrašu savo paskyroje „EG photography“ pasidalijo ir fotografas Evaldas Grižas.
„Atrodo, kad šaltis persismelkė iki kaulų.
3 valandos fotografavimo, apie 1100 kadrų – ir visa tai susitraukia į 46 sekundžių šiaurės pašvaistės timelapse
Šiandien gavau velnių, kodėl vakar miegojau ir neužfiksavau auroros. Tad šįkart nusprendžiau jūsų nenuvilti – į kuprinę įsimečiau močiutės vilnones kojines ir patraukiau į laukus sėdėti tiek, kiek reikės.
Visgi po trijų valandų stebėjimo, tapo aišku, kad aurorą būtų galima stebėti ir iki paryčių, bet prie tokio šalčio tai jau būtų nebe romantika, o grynas ekstremalus sportas.
Tikiuosi, kad šios 46 sekundžių bent iš dalies atperka tas tris valandas šalčio. Jei patiko – vadinasi, naktis praėjo ne veltui“, – įraše prie kvapą gniaužiančio vaizdo įrašo dalijosi fotografas.
(papildymo pabaiga)
Primename, jog šiaurės pašvaiste Lietuvos gyventojai galėjo pasidžiaugti ir vakar.
„Naktis iš pirmadienio į antradienį buvo šalta, tačiau labai spalvota. Apie 23 val. ryškiai sužibo ir šokti per visą dangų pradėjo ponia Aurora“, – puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ antradienį rašė meteorologas
Gytis Valaika.
Jis pažymėjo, jog įspūdingais vaizdais galėjo pasigrožėti visi nepabūgę šalčio, tačiau pačios ryškiausios spalvos buvo matyti tik toliau nuo miesto šviesų.
„Pati pašvaistė tai ryškiau, tai ne taip ryškiai žibėjo per visą naktį. Ji buvo net ir šiandien dieną, bet dėl Saulės šviesos jos negalėjome matyti. Šiuo metu
geomagnetinė audra tęsiasi, todėl maždaug nuo 18 val. galite bandyti ir vėl stebėti jos šokį“, – rašė specialistas.
Įraše G. Valaika taip pat akcentavo, jog šis reiškinys priklauso nuo Saulės vėjo intensyvumo ir Žemės magnetosferos svyravimų, tad stebėjimams reikėtų paskirti bent 1–2 valandas.
„Per trumpą laiką galite pamatyti ko nematę arba pralaukti valandą taip ir nepamatę kažko įspūdingesnio (apart žalsvos neryškios juostos)“, – paaiškino jis.
„P. S. reiškinio stebėjimams sniegas ir miestų šviesos labai trukdo, todėl nepatingėkite pavažiuoti toliau nuo visų šviesų. Kitu atveju pašvaitė matysis tik telefono ekrane (fotografuojant su išlaikymu)“, – įraše dar pridūrė meteorologas.
Jau rašėme, kad ryškios pašvaistės jau dvi dienas iš eilės dangų puošia
dėl šalį pasiekusios stiprios geomagnetinės audros.
Kaip Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje aiškina klimatologas, geografas prof. dr. Arūnas Bukantis,
šiaurės pašvaistė yra viršutinių atmosferos sluoksnių (jonosferos) švytėjimas daugiau kaip 80 km aukštyje dėl oro molekulių jonizacijos.
Jonizacija vyksta dėl kosminės kilmės įelektrintų dalelių (protonų, elektronų) sąveikos su viršutinės atmosferos dujomis (daugiausia azoto molekuliniais jonais ir deguonies atomais) Žemės magnetiniame lauke.
Poliarinių pašvaisčių apatinė riba dažniausiai būna 80–150 km aukštyje. Esant dideliam Saulės aktyvumui rausvos ryškios pašvaistės gali susidaryti 250 km aukštyje ir aukščiau. Lankų plotis siekia 20 km, juostų ir portjerų – iki 80 km, spinduliai sklinda į viršų kelis šimtus kilometrų. Poliarinės pašvaistės dažniau matomos didelio Saulės aktyvumo metais. Tada Saulės paviršiuje bei gelmėse sustiprėja fiziniai procesai ir į kosminę erdvę išmetami dideli Saulės plazmos srautai.
Susidūrusios su Žemės magnetiniu lauku ir atmosfera, įmagnetintos saulės plazmos dalelės sukelia geomagnetinę audrą, kurios metu galimi elektros tiekimo, radijo ryšio ir kitų komunikacijų sutrikimai.
Manoma, kad geomagnetinių audrų dažnumas susijęs su Saulės aktyvumo ciklu.