Liepą dangus „plyšo“: šalyje fiksuota 25 tūkst. žaibų išlydžių, lietus tvindė kiemus

Šią savaitę Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba socialiniame tinkle pasidalijo liepos mėnesio žaibų išlydžių, užfiksuotų Lietuvoje, statistika.

„Žemėlapyje galite matyti visus per šių metų liepą užfiksuotus žaibų išlydžius. Pažymėtina, kad vietos kuriose žaibavo daugiausia, dažnai sutampa su vietovėmis kur praslinko smarkios liūtys, krito kruša ir fiksuoti vėjo sustiprėjimai“, – įrašą pradėjo tarnyba.

Jų teigimu, 2025-ųjų liepą šalyje užfiksuota 25,1 tūkst. žaibų išlydžių, o tai – maždaug dešimtadaliu mažiau, nei 2012-2025 m. vidurkis, siekiantis 28,7 tūkst. išlydžių.

„Pernai liepa buvo šiltesnė ir audringesnė, buvo užfiksuota 38 452 išlydžiai (trečdaliu daugiau nei šiemet). Paskutinį kartą mažiau žaibų nei šiemet buvo 2022 m. (11 tūkst. išlydžių) ir 2023 metais (9,5 tūkst. išlydžių). Na, o per pastaruosius 14 metų (kai Lietuvoje veikia žaibų aptikimo sistema) audringiausios liepos buvo pasitaikę 2016 m. (85,6 tūkst.) ir 2018 m. (66,7 tūkst.)“, – statistika dalijosi specialistai.

Meteorologų duomenimis, net 64 proc. visų šių metų liepos mėnesio išlydžių fiksuoti vos per keturias neramesnes liepos dienas.

Maždaug trečdalis, tai 9 323 išlydžiai trenkė iš debesies į žemę, likę 15 795 išlydžiai įvyko tarp debesų, o 16 468 išlydžiai (apie 66 proc.) buvo neigiamo krūvio.

„Patys pavojingiausi yra teigiami žaibų išlydžiai trenkiantys iš debesies į žemę. Būtent jie dažniausiai mirtinai nutrenkia žmones, gyvulius, padega miškus, namus ir t. t.

Šių būta santykinai nedaug – 1 492 išlydžiai arba tik 6 proc. nuo visų užfiksuotų perkūnijų“, – tikino meteorologai.

Savo įraše tarnyba nurodė ir labiausiai perkūnijomis pasižymėjusias liepos mėnesio dienas. Skelbiama, jog liepos 15 d. fiksuota 4 215 išlydžių; liepos 14 d. – 4 099 išlydžiai; liepos 10-ąją – 3 939 išlydžiai; o liepos 18 d. – 3 921 išlydis.

„7 dienas žaibų išlydžiai iš viso niekur nebuvo užfiksuoti. Dar 9 dienas buvo iki 65 išlydžių“, – informavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Jie taip pat priminė, jog Lietuvoje žaibų detektoriai, fiksuojantys žaibų išlydžius dangus–žemė ir išlydžius, vykstančius tarp debesų, įrengti Biržų, Šilutės, Varėnos ir Raseinių meteorologijos stotyse.

Šie detektoriai, anot tarnybos, 350 km spinduliu aptinka daugiau 90 proc. visų žaibų išlydžių.

„Taigi, dalis perkūnijų lieka neužfiksuotos (paprastai sunkiau užfiksuojami silpnesni išlydžiai vykstantys tarp debesų)“, – pažymėjo sinoptikai.

Kritulių kiekio birželio–liepos mėnesiais pasidalijusi tarnyba pažymėjo, kad per pirmuosius vasaros mėnesius šalyje vidutiniškai iškrito 223 mm kritulių, o toks kiekis – vienas didžiausių per visą stebėjimų istoriją.

„Drėgniau yra buvę tik 2007 m. birželį–liepą (251 mm)“, – dėmesį atkreipė meteorologai.

Per praėjusius du mėnesius daugiausia kritulių išmatuota Anykščiuose (387 mm), Kaišiadoryse (335 mm), Trakuose (313 mm), Utenoje (309 mm), Švenčionyse (302 mm) ir Varėnoje (301 mm).

Tuo tarpu sausiausi du mėnesiai buvo Ventėje (124 mm), Nidoje (139 mm), Kybartuose (142 mm), Telšiuose (150 mm), Skuode (157 mm) ir Kalvarijoje (158 mm).

„Primename, kad liepos mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 141,4 mm (t. y. 1,7 karto didesnis už daugiametę 1991–2020 m. normą).

Pagal šį mėnesio kritulių kiekį tai buvo trečia drėgniausia liepa per visą modernių meteorologinių stebėjimų istoriją. Nusileista tik 1977 (144,9 mm) ir 2007 metais (171,4 mm) buvusioms liepoms. Ketvirtoje pozicijoje liko praėjusių metų liepa (140,1 mm)“, – pažymėjo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ dėl paskutiniosiomis liepos dienomis iškritusio gausaus lietaus ir pranešimų apie užliejimus kreipėsi į bendrovę „Kauno vandenys“.

Kaip informavo bendrovės atstovė Ligita Čeponytė, per tris paras, nuo liepos 30-osios (trečiadienio), iki rugpjūčio 2 d. (šeštadienio) buvo gauta apie 300 avarinių pranešimų, kai tuo tarpu įprastas paros vidurkis – apie 20 pranešimų.

„Dauguma pranešimų buvo gauti dėl vandens nespėjančių perpumpuoti nuotekų siurblinių. Tokiais atvejais nuotekų lygis tinkluose pakyla ir kai kurie gyventojai patiria nepatogumus. Tokios situacijos yra neišvengiamos iškrentant neįprastai dideliam kritulių kiekiui“, – dalijosi L. Čeponytė.

Pasiteiravus, ar visi užliejimai (gedimai) suremontuoti, ji nurodė, jog šalinti gedimų ar atlikti remonto darbų nereikėjo.

„Į vietą atvykusi bendrovės Avarinė tarnyba įvertino situaciją – vandens nutekėjimas vyko, vandens šulinėliai veikė ir, praėjus maždaug pusvalandžiui, situacija susitvarkė savaime“, – paaiškino „Kauno vandenys“ atstovė.

L. Čeponytės teigimu, iškritus itin dideliam kritulių kiekiui, nuotekų tinklams tampa sudėtinga surinkti visą vandenį.

„Lietaus nuotekų tinklų pralaidumą taip pat mažina kartu su vandens srautu atplaukiančios susikaupusios šiukšlės, nušienauta žolė, medžių šakos. Tokiais atvejais lietaus nuotekų tinklo šulinių grotos užsikemša ir dėl to jų pralaidumas smarkiai sumažėja“, – tikino L. Čeponytė.

„Kas vyksta Kaune“ primena, jog liepą šalį skalavusios liūtys neaplenkė ir Kauno apylinkių – skaitytojai dalijosi ne tik plaukiančiomis judriomis miesto gatvėmis, tačiau ir skęstančiais gyvenamaisiais kvartalais.

Kone apokaliptiniai vaizdai su iš šulinio besiveržiančiu vandeniu fiksuoti Giraitės gyvenamajame kvartale: Šapokos, Beržų ir Pušyno gatvėse.

Kaip tuomet portalui „Kas vyksta Kaune“ aiškino „Kauno vandenys“ atstovė, bendrovė nėra paviršinių nuotekų tinklų tvarkytoja Kauno rajone. Už tai atsakinga bendrovė „Giraitės vandenys“.

„Po itin smarkaus lietaus buvo užtvindyti „Kauno vandenų“ buitinių nuotekų tinklai tų pačių vystytojų nelegaliai prijungtais paviršinių lietaus nuotekų tinklais, dėl to gyventojai susidūrė su nepatogumais. Pažymime, kad situacija kartosis kiekvieno gausaus lietaus atveju, jei Kauno rajono valdžia šios problemos nespręs“, – komentavo ji.

Tuo tarpu Kaune itin smarkiai kliuvo Petrašiūnų mikrorajone gyvenantiems kauniečiams. Dėl smarkiai užtvindyto kiemo šios vietos gyventojai teigė esantys neviltyje.