Kauniečiai suskaičiavo mieste žiemojančius vandens paukščius – daugiau kaip 16 tūkstančių

Žiemojančių vandens paukščių apskaitą šalyje organizavo Lietuvos ornitologų draugija.

Kauno apylinkių stebėtojų koordinatorius miškininkas, Lietuvos ornitologų draugijos valdybos narys Mindaugas Ilčiukas džiaugėsi, kad prie 60-tą kartą pasaulyje vykstančios tarptautinės vandens paukščių apskaitos prisijungė 21 savanoris, dalis jų dalyvavo jau penkioliktus metus iš eilės.

Nemune esantys paukščiai buvo skaičiuoti atkarpoje nuo Kauno hidroelektrinės iki Raudondvario pl., Neryje – nuo Santakos iki „Via Balticos“ tilto.

„Kaune (Nemuno ir Neries upėse) iš viso pavyko surasti net 16 tūkst. 433 žiemojančius vandens paukščius. Apskaitų metu vienai komandai Neryje nusišypsojo sėkmė pastebėti tikrą retenybę – vandeninį strazdą, kitos komandos Nemune rado retenybių – vidutinį dančiasnapį, šalminę antį, ledinę antį ir dvi žiemojančias pilkąsias žąsis. Iš retesnių rūšių buvo stebėtos pilkosios antys (52) ir žilosios antys (5). Labai stebino mažųjų kragų gausa Nemune, iš viso jų užfiksavome net 55. Dažniausias žiemojantis vandens paukštis – didžioji antis, kurių užfiksavome net 7 tūkst. 704 individus, antroje vietoje pagal gausumą – klykuolė, kurių aptikome 4 tūkst. 646 individus. Įdomu tai, kad pernai Kaune buvo stebėta tik viena žiemojanti gulbė giesmininkė, o šiais metais jų radome net 521“, – sakė M. Ilčiukas. Jis pridūrė, kad paukščių populiacijos apskaita svarbi planuojant gamtosauginius veiksmus. Anot jo, žiemojančius paukščius sutraukiančios vietos yra itin svarbios, jas reikia saugoti, kad paukščiams netektų migruoti kitur.

Miškininkas su žmona ornitologe Rūta Kembryte-Ilčiukiene paukščius skaičiavo Panemunėje. Stebėjimui naudojo žiūronus ir monoklį.

„Kaune labai didelė paukščių įvairovė, čia galima pamatyti visus Lietuvoje randamus paukščius. Va, skrenda į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas jūrinis erelis, jo dideli sparnai – 2,5 metro nuo vieno krašto iki kito“, – bekalbant netoli Trijų mergelių tilto pažymėjo M. Ilčiukas.

Panemunėje stebėtojai daugiausia suskaičiavo didžiųjų ančių ir džiaugėsi pamatę retą paukštį – pilkąją antį bei keturis jūrinius erelius.

Didžiausia vandens paukščių koncentracija telkiasi ties Kauno hidroelektrine, nes čia vanduo neužšąla. Neužšalusi Nemuno atkarpa tęsiasi iki pat Santakos.

Nemažai įdomių paukščių galima pamatyti ties Jiesios ir Nemuno santaka bei Nemuno saloje Kauno centre: čia apsistoję mažieji kragai, cyplės, kuoduotosios antys, kryklės ir kt.

„Neris užšąla, o Nemunas dėl Kauno hidroelektrinės veiklos – ne, užtat tai palanki vieta paukščiams. Be to, Nemunas – žuvinga upė, paukščiai joje randa maisto. Akivaizdžiai matyti, kad kuo šaltesnė žiema, tuo daugiau paukščių Nemune. Dabar unikalus metas, kai Kaune galima pamatyti labai daug vandens paukščių. Kaunas – žiemojančių paukščių širdis, tad suskubkite juos pamatyti!“, – ragino ornitologė R. Kembrytė-Ilčiukienė.

Ji pridūrė, kad atšilus orams jau nebebus tokios įvairovės, o pavasarį paukščiai išskris perėti.

Kaunietis Igoris Semionovas paukščių apskaitose dalyvauja jau penkiolika metų. Šįmet jis su keliais bendraminčiais darbavosi atkarpoje nuo Kauno hidroelektrinės iki Trijų mergelių tilto. Čia komanda suskaičiavo 7101 vandens paukštį. Daugiausia rado klykuolių ir didžiųjų ančių, taip pat daug gulbių (tiek nebylių, tiek giesmininkių), kuoduotųjų ančių. Atkarpoje matė ir mažuosius dančiasnapius, didžiuosius dančiasnapius, cyples, pilkąsias antis, kormoranus, mažuosius kragus, vieną ledinę antį, šalminę antį, porą žąsų ir garnių.

„Kaip viskas vyksta? Valandą stovi vienoje vietoje prie hidroelektrinės ir skaičiuoji paukščius, esant minus 12-15 laipsnių šalčio ir pučiant vėjui. Šalčiausios apskaitos buvo spaudžiant minus 25 laipsniams, tada net aparatūra neveikė“, – pasakojo Igoris, kuriam ši veikla yra prasmingas hobis. Beje, proceso metu jo komandai teko kopti į kalną, leistis per upelį, bristi per pusnis ir net įveikti bebrų užtvanką.

Gamtosaugininkė Karolina Žemyna Gurjazkaitė kelerius metus paukščius skaičiuodavo Vilniuje, stebėdavo Neries upę, o šįkart atvyko į Kauną, fiksavo plunksnuočius ties hidroelektrine.

„Šalta, tad paukščių kiekiai dideli. Beišvykstant dar pasirodė retas paukštis – šalminė antis. Baigiau paukščių pažinimo kursus, atidžiai stebiu gamtą, taip gali patirti kitokį miesto kraštovaizdį, pamatyti jį gamtiniu kampu. Kasdien – nuotykis“, – kalbėjo ji.

Akcijos dalyvė Samanta Glemžienė šeštadienį nuo 9 val. ryto iki 11.30 val. vykdė apskaitą nuo M. K. Čiurlionio tilto iki Santakos. Daugiausia rado didžiųjų ančių, klykuolių, laukių, iš retesnių paukščių pastebėjo rudagalves antis.

„Paukščius stebėti pradėjau per karantiną, susidomėjau, ėmiau intensyviai juos stebėti, pradėjau važinėti į stebėjimo turus su bendraminčiais. Veikla patraukė, tad dabar esu į ją stipriai panirusi, raginu ir kitus atidžiau stebėti aplinką, plunksnuočius, tai suteikia daug džiaugsmo“, – kalbėjo S. Glemžienė.

Apskaitose penkiolika metų dalyvaujantis Modestas Ružauskas sakė, kad kasmet žiemą Kaune fiksuojama apie 10-15 tūkst. paukščių, kai visoje Lietuvoje – 20-25 tūkst., tad kiekis stebina.

„Skaičiuoti paukščius tarptautinei apskaitai – įdomi, atsakinga patirtis. Šiandien išvydau retesnius paukščius: šalminę antį, vidutinį dančiasnapį, nykstančias rudagalves antis. Labai įdomūs buvo mažieji kragai – kumščio dydžio paukšteliai, kurie gaudo žuvis, nardo properšose“, – kalbėjo jis.

Justina ir Justas Vaičiuliai apskaitoje dalyvavo pirmą kartą, jie liko nustebinti paukščių gausa.

„Kaune pažįstame kiekvieną vietą, bet pradėję stebėti paukščius miestą pamatėme naujai. Požiūris ėmė kisti įgijus žinių miško terapijos ir paukščių pažinimo srityse. Dabar ausys ir akys visad budriai stebi veiksmą gamtoje. Eilinis pasivaikščiojimas Ąžuolyne dovanoja įdomių patirčių: pastebi, kas, kur peri, kur skraido, kaip gieda. Nemuno sala džiugina rudagalvėmis kryklėmis, Panemunės šile palei skardį peri urvinės kregždės. Ateityje labai nekantrauju pamatyti daugiau rūšių pelėdų, kol kas mačiau tik vieną. Beje, paukščių stebėjimu užsikrėtė visa šeima: įsigijome žiūronus, monoklius, atkeliauja ir fotoaparatas, o kur dar pilna lentyna knygų“, – kalbėjo J. Vaičiulienė. Ji su šeima dalyvauja ir rudeniniame paukščių stebėjime bei kalėdiniame paukščių stebėjimo maratone.

„Visiems būtina atvažiuoti į Kauną pamatyti paukščių įvairovės! Beje, aš svajoju Kaune išvysti juodąją meletą. Su šeima jau laukiame pavasario, kai įspūdingai suskambės Kauno miškai ir parkai“, – kalbėjo J. Vaičiulis.

Šančių atkarpoje apskaitą vykdę Kristupas su Klaudija džiaugėsi patirtimi. Pakrantėje jie matė nardančias klykuoles, cyples, laukius, dančiasnapius, rudagalves krykles, daug gulbių giesmininkių.

„Seniai dalyvauju apskaitoje, tai kasmetinė tradicija, turbūt visas atkarpas jau esu praėjęs. Aš visus metus stebiu paukščius, juos fotografuoju, man patinka pažinti aplinką. Menu, 2021 metais staigiai atšalo, paspaudė 25 laipsniai šalčio, tada visi paukščiai susirinko Nemune“, – kalbėjo Kristupas.

Klaudija paminėjo renkanti patirtį ateičiai, nes ruošiasi dirbti nacionaliniame parke.