Žemėlapis, apie kurį būtina žinoti kiekvienam vairuotojui

Ne kiekvienas vairuotojas žino, kad pirmasis juodųjų dėmių žemėlapis valstybinės reikšmės keliuose sudarytas dar 1997 metais. Iki šiol jį kasmet sudaro, atnaujina ir administruoja VšĮ Transporto kompetencijų agentūra. „Pradžioje jie buvo popieriniai, vėliau – skaitmeniniai, o nuo 2001 m. pradėti kurti interaktyvūs žemėlapiai, kurie nuolat tobulinami“, – pažymėjo AB „Via Lietuva“ specialistė.

Per šį laikotarpį juodųjų dėmių skaičius valstybinės reikšmės keliuose ženkliai sumažėjo. AB „Via Lietuva“ turimi statistiniai duomenys rodo, kad, pavyzdžiui, 2006 m. Lietuvoje buvo identifikuotos net 267 juodosios dėmės, o 2025 m. – 30. Nors per šį laikotarpį keitėsi ir jų nustatymo metodikos, toks pokytis aiškiai rodo, kad eismo saugumo situacija Lietuvoje gerėja.

Juodoji dėmė – tai kelio arba gatvės ruožas ar sankryža (įskaitant kelius ir gatves su skiriamąja juosta), kurioje per pastaruosius ketverius kalendorinius metus yra įvykę keturi (arba daugiau) įskaitiniai eismo įvykiai. Taigi, kokia nauda vairuotojui žinoti apie tokią vietą kelyje?

AB „Via Lietuva“ ekspertė išskiria kelis pagrindinius juodųjų dėmių žemėlapio punktus, kurie gali prisidėti prie saugios kiekvieno eismo dalyvio kelionės:

• Avaringi ruožai aiškiai identifikuojami ir matomi – žemėlapis leidžia iš anksto žinoti, kur keliuose dažniausiai įvyksta eismo įvykiai. Tai padeda planuoti atsargesnį elgesį, pvz., sumažinti greitį, vengti lenkimų ar būti budresniam.

• Tikslingas maršruto planavimas – kelionė po Lietuvą ar į kitą miestą? Juodųjų dėmių žemėlapis leidžia iš anksto numatyti rizikingas vietas, o gal net paskatina rinktis saugesnį maršrutą, ypač jei keliaujama su vaikais, senjorais ar blogomis oro sąlygomis.

• Pokyčių stebėjimas ir matomi rezultatai – atsiranda reali galimybė stebėti, kaip veikia naujos inžinerinės priemonės, kokie ruožai tampa saugesni.

„Interaktyvus žemėlapis padeda geriau suprasti bendrą avaringumo situaciją Lietuvoje. Jame pateikiami eismo įvykių duomenys, eismo intensyvumo informacija, identifikuotos eismo saugumo problemos. Ekspertų parengtos rekomendacijos vairuotojams leidžia įvertinti pavojingas vietas ir atkreipti dėmesį į galimas rizikas, kurios gali kilti važiuojant per konkrečias juodąsias dėmes ar avaringas vietas. Taip pat padeda labiau suprasti, kokie veiksniai lemia eismo įvykius ir gali padėti jų išvengti“, – aiškino saugaus eismo ekspertė I. Žemaitė.

Šiuo metu žemėlapyje galima pastebėti 30 juodųjų dėmių valstybinės reikšmės keliuose. Bene daugiausiai tokių dėmių yra Kauno apskrityje – net 8. Su interaktyviu juodųjų dėmių žemėlapiu susipažinti galima čia.

„Kauno apskritis išsiskiria dideliu eismo intensyvumu – čia susikerta svarbiausios šalies magistralės, tokios kaip „Via Baltica“, kelias Vilnius-Klaipėda, Kaunas-Daugpilis, intensyvios atkarpos tarp Kauno ir Jonavos, Kėdainių, Prienų. Dėl šios priežasties eismo įvykių koncentracija natūraliai gali būti didesnė“, – teigė specialistė.

Įgyvendindama strateginius valstybės tikslus, AB „Via Lietuva“ šiais metais yra numačiusi įdiegti ne mažiau kaip 33 eismo saugumo priemones pavojingiausiose vietose. Tarp jų – ir greitai diegiami sprendimai, t. y., papildomas kelio ženklinimas, apšvietimas, greičio mažinimo kalneliai ar atitvarų įrengimas, ir kompleksiniai inžineriniai sprendimai, apimantys sankryžų pertvarkymą, papildomų eismo juostų ar saugos salelių įrengimą.

Numatyta, kad šių priemonių diegimas prisidės prie eismo įvykių keliuose mažinimo ir realių rezultatų – sumažėjusių juodųjų dėmių skaičiaus keliuose ir didesnio visų eismo dalyvių saugumo.

Juodųjų dėmių žemėlapis – tai priemonė užkirsti kelią nelaimėms, o ne tik konstatuoti faktą po įvykio. Kaip vieną iš gerųjų pavyzdžių naikinant avaringą ruožą AB „Via Lietuva“ išskiria A9 (Panevėžys-Šiauliai) ir 144 (Jonava-Kėdainiai-Šeduva) kelių sankryžą, kurioje per dvejus metus buvo užfiksuoti 6 įskaitiniai eismo įvykiai – jų metu žuvo 1 žmogus, o 8 buvo sužeisti.

„Atsižvelgiant į situaciją, 2021-2023 m. sankryžoje buvo palaipsniui įgyvendintos kompleksinės eismo saugos priemonės, kurios davė akivaizdžių rezultatų – nuo to laiko neįvyko nė vienas įskaitinis eismo įvykis.

Tarp įgyvendintų priemonių: panaikinta lėtėjimo juosta, kuri trukdė matomumui vairuotojams, sukantiems į kairę iš šalutinio kelio – važiuojantys ja automobiliai užstodavo vaizdą. Apribotas leistinas greitis, o kartu, bendradarbiaujant su policija, padidintas greičio kontrolės intensyvumas. Vėliau sankryžoje įrengtas momentinio greičio matuoklis, kuris padeda užtikrinti nuolatinę kontrolę ir prevenciją.

Šis pavyzdys rodo, kad tiksliai parinktos ir kompleksiškai įgyvendintos saugumo priemonės gali ženkliai sumažinti avaringumą, net ir anksčiau pavojingose vietose“, – pasakojo I. Žemaitė.

Saugaus eismo ekspertė neabejoja, kuo daugiau žmonių naudos juodųjų dėmių žemėlapį, tuo sąmoningesnė, atsakingesnė ir kultūringesnė bus eismo bendruomenė.

„Vairuotojų kultūra yra vienas iš esminių aspektų, turinčių tiesioginę įtaką eismo saugumui ir juodųjų dėmių atsiradimui. Net ir geriausiai suprojektuotas kelias negali užtikrinti saugumo, jei jame vyrauja neatsakingas elgesys.

Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie saugesnių kelių laikydamasis Kelių eismo taisyklių – tai pagrindas. Saugus atstumas, greičio ribojimų laikymasis, posūkių signalų naudojimas – tai paprasti, bet gyvybiškai svarbūs veiksmai“, – pažymėjo AB „Via Lietuva“ specialistė.

• Vairuoti atsakingai ir pagarbiai – vengti agresyvaus elgesio, „mokymo“ kitų vairuotojų, lenkimo neleistinose vietose ar spaudimo iš paskos.

• Būti budriems ir įvertinti sąlygas – oro sąlygos, kelio danga, matomumas, nuovargis ar emocinė būsena turi įtakos sprendimams kelyje.

• Rūpintis transporto priemonės technine būkle – tinkamos padangos, stabdžių sistema, žibintai ir kiti elementai gali išgelbėti gyvybes.

• Skatinti saugų elgesį aplinkoje – kalbėtis su šeimos nariais, kolegomis, dalintis informacija apie pavojingas vietas ar saugaus vairavimo principus.

• Reaguoti į rizikas – jei pastebite pavojingą vietą ar situaciją, praneškite atsakingoms institucijoms. Kiekvienas pastebėjimas gali padėti išvengti nelaimės.

„Vairavimo kultūra ir asmeninis saugumas – neatsiejami dalykai. Kiekvienas eismo dalyvis – tiek vairuotojas, tiek keleivis, tiek pėsčiasis ar dviratininkas – gali prisidėti prie saugumo keliuose naudodamas ir asmenines saugos priemones: saugos diržus, šalmus, atšvaitus ir šviesą atspindinčią aprangą. Kuo daugiau žmonių laikysis saugumo principų, tuo mažiau bus avarijų, o juodųjų dėmių skaičius natūraliai mažės. Tai bendras tikslas, kurio siekti galime visi – kiekvieną dieną, kiekviename žingsnyje“, – sakė saugių kelionių linkėdama I. Žemaitė.