Technologijos gelbsti gyvybes – bet ar vairuotojai joms padeda?

Pernai AB „Via Lietuva“ atliko valstybinės reikšmės keliuose įdiegtų saugaus eismo priemonių efektyvumo tyrimą, kurio rezultatai atskleidė, kad automatinės greičio kontrolės sistemų įrengimas yra efektyviausia priemonė, siekiant sumažinti eismo įvykių su nukentėjusiaisiais skaičių valstybinės reikšmės keliuose.

„Tyrimo metu buvo analizuojama eismo įvykių statistika „prieš“ ir „po“ eismo saugos priemonių įdiegimo. Rezultatai parodė, kad vietose, kuriose buvo įrengtos automatinės greičio kontrolės sistemos, eismo įvykių su sužeistaisiais ar žuvusiaisiais sumažėjo reikšmingai. Efektyvumą patvirtina ir automatinės greičio kontrolės priemonių diegimas juodosiose dėmėse – vietose, kur fiksuojamas didelis eismo įvykių skaičius. Pavyzdžiui, ilgametėje juodojoje dėmėje, kelio A9 Panevėžys-Šiauliai ir 144 Jonava-Kėdainiai-Šeduva sankryžoje prie Šeduvos, po greičio matuoklio įrengimo nenukentėjo nei vienas žmogus, nors prieš tai jų buvo 9“, – teigė AB „Via Lietuva“ inžinierius.

Šie rezultatai, anot jo, patvirtina, kad technologijų taikymas kelių saugumo srityje duoda apčiuopiamą naudą visuomenei. „Automatinės greičio kontrolės sistemos ne tik drausmina vairuotojus, bet ir padeda išvengti skaudžių nelaimių“, – pažymėjo saugaus eismo specialistas.

Dar vienas svarbus inžinerinis sprendimas valstybinės reikšmės keliuose – skirtingų srautų atskyrimas. „Atskyrus priešingų krypčių transporto srautus, eliminuojama viena pavojingiausių eismo įvykių rūšių – priešpriešiniai susidūrimai, nes nėra lenkimo situacijos išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą“, – aiškino AB „Via Lietuva“ inžinierius.

Žymus pokytis matomas, pavyzdžiui, „Via Baltica“ kelyje. Vykdant rekonstravimo darbus nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos, kelias paplatintas iki 4 eismo juostų („2+2“, t. y. po dvi kiekviena kryptimi), įrengta net 90,5 km jungiamųjų kelių. Anot saugaus eismo eksperto, „Via Baltica“ kelyje bus įgyvendinta ir daugiau naujovių, kurios, tikimasi, prisidės prie skaudžių nelaimių mažinimo.

Deja, net ir sutvarkytuose, moderniuose keliuose pasitaiko eismo įvykių. Dažna eismo įvykių priežastis yra žmogiškoji klaida, neatsakingas eismo dalyvių elgesys – nepasirinktas saugus važiavimo greitis, vairuojama apsvaigus ar tinkamai nepailsėjus ir pan. Poilsis akcentuojamas ne be reikalo – pailsėjęs vairuotojas yra atidesnis ir dėmesingesnis. Patogiam poilsiui skirta ir „Via Baltica“ kelyje neseniai atidaryta iki šiol moderniausia Lietuvoje poilsio ir automobilių stovėjimo aikštelė, šiemet planuojama atidaryti dar vieną tokio tipo aikštelę.

Kaip gerą saugaus eismo sprendinį, kuris mažina eismo įvykių tikimybę, ekspertas išskiria ir žiedines sankryžas. Vienas iš AB „Via Lietuva“ planuojamų darbų – žiedinės sankryžos įrengimas valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A13 Klaipėda-Liepoja (ties 30,15 km).

„Statybos darbų pradžia planuojama šių metų rudenį. Ši sankryža jungia Palangos aplinkkelį (kelias A13) ir rajoninį kelią Nr. 2309 (Darbėnų kryptimi). Tai – svarbus transporto mazgas, kuriuo vyksta intensyvus eismas į populiarias pajūrio vietas. Šiuo metu ši sankryža laikoma viena pavojingiausių: nuo 2023 m. ji kasmet įvardijama kaip juodoji dėmė – joje fiksuotas didžiausias žuvusiųjų ir sunkiai sužeistųjų skaičius, palyginti su kitomis pavojingomis vietomis. 2020-2024 m. čia įvyko 6 įskaitiniai eismo įvykiai, per kuriuos žuvo du žmonės, dar šeši buvo sužeisti. Dažniausi incidentai – susidūrimai transporto priemonėms išvažiuojant iš šalutinio kelio“, – pažymėjo specialistas.

Vienas inovatyvesnių sprendimų valstybinės reikšmės keliuose – kintamos informacijos ženklai.

„Dėl šių ženklų plėtros šiuo metu atliekama studija, kurios metu bus siekiama nustatyti kaip efektyviai šią įrangą pritaikyti Lietuvos sąlygomis. Tokie ženklai ypač naudingi situacijose, kai vyksta kelio darbai, susidaro spūstys ar įvyksta eismo įvykis. Laiku pateikta informacija padeda vairuotojams priimti saugesnius sprendimus ir išvengti galimų nelaimių“, – teigė AB „Via Lietuva“ inžinierius.

Anot jo, saugumui keliuose gerinti jau daugelį metų sėkmingai naudojamos ir struktūrinės triukšmo juostos.

„Šios priemonės padeda vairuotojams išlikti budriems ir laiku reaguoti į galimus pavojus kelyje. Skersinės triukšmo juostos įrengiamos prieš pavojingas vietas, sankryžas ar staigius posūkius. Jos sukelia vibraciją ir garsą, kuris padeda atkreipti vairuotojo dėmesį ir paskatina sumažinti greitį. Išilginės triukšmo juostos įrengiamos eismo juostų krašte, kartais tarp eismo juostų. Jos įspėja vairuotoją apie netyčinį išvažiavimą iš eismo juostos, taip padėdamos išvengti nelaimingų atsitikimų dėl nuovargio ar dėmesio stokos“, – pažymėjo saugaus eismo ekspertas, pridūręs, kad dėl keliamo triukšmo šios juostos taikomos tik užmiesčio keliuose, kur triukšmo poveikis aplinkai yra mažesnis.

Visgi, kaip pastebi specialistas, esminis faktorius kelyje yra vairuotojų kultūra. Ji atspindi, kaip efektyviai veikia visa kelių infrastruktūra, nepaisant visų technologinių ir inžinerinių sprendimų.

„Net jei keliai būtų idealiai suprojektuoti ir modernūs, jei vairuotojai nesilaiko Kelių eismo taisyklių, ignoruoja saugumo priemones ar elgiasi agresyviai, visa sistema nesuveiks taip, kaip tikimasi. Pakankamai dažnai automagistralėse pasitaiko atvejų, kai nesilaikoma saugaus atstumo. Važiuodami antrąja eismo juosta vairuotojai priartėja per arti transporto priemonių, „spaudžia“ jas trauktis arba didinti greitį. Toks elgesys yra ne tik neetiškas, bet ir labai pavojingas – staigaus stabdymo atveju susidūrimo rizika yra itin didelė. Pasitaiko ir chuliganiško vairavimo atvejų, kai važiuodami dideliu greičiu bando „auklėti“ lėčiau važiuojančius – juos agresyviai aplenkia, staigiai stabdo ar kitaip provokuoja. Tokios situacijos, ypač esant greičiui apie 130 km/val., gali baigtis tragiškai“, – pažymėjo specialistas.

Vairuotojai raginami prieš kiekvieną kelionę įvertinti, kelio dangos būklę, matomumą, oro sąlygas, savo savijautą ir pasirinkti saugų važiavimo greitį.

„Tai svarbūs veiksniai reakcijos laikui ir gebėjimui priimti teisingus sprendimus prie vairo. Kiekvienas mūsų veiksmas gali turėti įtakos ne tik mums patiems, bet ir aplinkiniams. Darykime viską, kad saugūs būtume ir mes – jūsų kolegos, šeimos nariai, visi eismo dalyviai. Atsakingas elgesys prasideda nuo mažų sprendimų, kurie kuria didelį pokytį“, – teigė saugių kelionių linkėdamas AB „Via Lietuva“ inžinierius.