Pėsčiųjų perėjų ženklai Kaune – kaip Rusijos ir Baltarusijos miestų gatvėse

Portalui „Kas vyksta Kaune“ atlikus žurnalistinį tyrimą apie kelio ženklus Kaune paaiškėjo, jog daugelis pėsčiųjų perėjų kelio ženklų neatitinka reikalavimų. Nors savivaldybė neatskleidžia, kokios šalies pavyzdžiu pasirėmė įrengiant ženklus, portalo skaitytojai pastebėjo, jog tokio dizaino kelio ženklai būdingi Rusijos ir Baltarusijos miestų gatvėse.

Primename, jog sausį „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai nustatė, jog vien Šančių, Panemunės ir Aleksoto mikrorajonuose yra mažiausiai 364 nurodomieji kelio ženklai „Pėsčiųjų perėja“ – per 90 proc. šių ženklų neatitinka Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo bei Kelių eismo taisyklių, nes yra įrengti ryškiaspalviuose skyduose arba per maži.

Susisiekimo ministerija portalui nurodė, kad pėsčiųjų perėją žyminčių ženklų kraštinės turi siekti 60 cm arba 70 cm, priklausomai nuo ženklo grupės. 2022-ųjų susisiekimo ministro įsakymu taip pat draudžiama kelio ženklus įrengti ryškiaspalviuose skyduose.

Surinkti duomenys rodo, jog pastaruoju metu pagrindinius konkursus kelio ženklams tiekti laimi bendrovė „Prismalitus“. Su ja savivaldybės įmonė „Kauno gatvių apšvietimas“ yra pasirašęs sutarčių inžineriniams eismo sprendimams įsigyti už 1,38 mln. eurų. Viena vertingiausių viešųjų pirkimų sutarčių buvo pasirašyta 2025 m. gruodžio 16 d. – taigi, po eismo įvykio, kurio metu Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis partrenkė pėsčiąjį.

Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyrius neretai priima sprendimus, kurie verčia kilstelėti antakį – jau anksčiau savivaldybė ignoravo Susisiekimo ministerijos nurodymus, kad rombų ženklinimas gatvėse yra neleistinas, ignoravo „Via Lietuva“ prašymus nestatyti nesuderintų ženklų magistraliniuose keliuose.

Manoma, jog rombų idėją V. Matijošaitis galėjo nusižiūrėti nuo Japonijos, mat 2018 m. liepą lankėsi Japonijoje – netrukus po šio vizito, Kaune atsirado pirmieji rombai. Tad portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai paklausė savivaldybės – gal ir ši idėja buvo nusižiūrėta nuo užsienio?

Visgi savivaldybė teigia, jog nebuvo remiamasi kokios nors konkrečios valstybės pavyzdžiu, tačiau esą dėl ryškiaspalvių ženklų mažėja eismo įvykių skaičius.

„Jūsų minimų ženklų įrengimas Kaune nėra naujiena. Jau iki teisės aktų pasikeitimo, t. y. 2022 m. birželio 1 d., visose Kauno perėjose buvo įrengti padidinto atspindžio ženklai. Gerėjanti statistika miesto gatvėse patvirtina, kad jie yra geriau matomi ir labiau apsaugo pažeidžiamiausią eismo dalyvių grupę – pėsčiuosius.

Lygiagrečiai mieste pėsčiųjų gyvybes gelbsti visose perėjose įrengtas kryptinis apšvietimas, „rombai“ ir kitos saugumo priemonės“, – teigia Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Tačiau portalo „Kas vyksta Kaune“ surinkta viešai prieinama vaizdinė medžiaga rodo, kad analogiško vizualinio sprendimo pėsčiųjų perėjų ženklai – su papildomais ryškiaspalviais foniniais skydais – dažnai naudojami kai kuriuose Rusijos ir Baltarusijos miestuose. Nuotraukose matyti panašūs dizaino sprendimai.

Portalo duomenimis, dalis Kaune įrengtų ženklų savo dizaino elementais skiriasi nuo Susisiekimo ministerijos nurodytų techninių reikalavimų, reglamentuojančių ženklų kraštinių dydį ir įrengimo tvarką. Ministerija yra išaiškinusi, kad po 2022 m. teisės aktų pakeitimų kelio ženklai negali būti montuojami ryškiaspalviuose foniniuose skyduose, o jų matmenys turi atitikti nustatytus standartus.

Savivaldybė savo atsakyme nurodo, kad sprendimai priimti siekiant didinti matomumą ir eismo saugumą, bei teigia, jog buvo įrengiami padidinto atspindžio ženklai dar iki teisės aktų pakeitimų. Vis dėlto klausimas dėl atitikties galiojantiems reglamentams išlieka aktualus, jei dalis ženklų įrengta jau po 2022 m. įsakymo įsigaliojimo.