Greičio pokyčiai kelionėje: kodėl svarbu laiku mažinti greitį?

Saugus elgesys kelyje dažnai priklauso nuo, atrodytų, elementarių dalykų. Vienas jų – teisingu momentu sumažintas greitis. Tokie manevrai vienodai svarbūs tiek judriose miesto gatvėse, tiek ir užmiesčio keliuose.

Apie tai, ką reiškia „laiku“ ir kokias rizikas sukelia netinkami vairuotojų sprendimai, dalinasi ilgametę patirtį sukaupusi vairavimo instruktorė, eismo saugumo specialistė bei ne kartą „Metų vairuotojos“ titulą pelniusi Solveiga Dambrauskaitė-Bakutienė.

Pasak pašnekovės, greitį mažinti „laiku“ – reiškia tai daryti iš anksto, sąmoningai ir apgalvotai, o ne tiksliai ties ženklu ar pasitaikiusia kliūtimi: „Vairuotojas turi pradėti mažinti greitį prieš manevrą, kelio vingį ar greičio ribojimo ženklą. Tai padeda išvengti staigaus stabdymo ir palieka daugiau laiko įvertinti galimą pavojų bei saugiai manevruoti tiek pačiam, tiek ir aplinkiniams.“

„Būsimieji vairuotojai jau praktinio važiavimo pamokose gerai tą žino ir, vos pamatę ženklą, iš tolo atleidžia akceleratorių. Vis dėlto kelyje neretai pastebiu kiek kitokią praktiką iš patyrusių vairuotojų, kuomet šie pradeda stabdyti tik pravažiavę ženklą. Galbūt galvoja, kad taip nuvažiuos greičiau ar sutaupys laiko. Tačiau daugiausiai laiko sutaupo saugus vairavimas“, – priduria ekspertė.

Iš anksto numatytas ir tolygus lėtėjimas padeda išvengti keleriopų padarinių: susidūrimo su iš paskos važiuojančiu vairuotoju, jei šis nespėtų laiku sureaguoti, staigaus ir nevaldomo slydimo bei grandininės avarijos.

Greitis nėra vien tik kelio ženklų diktuojama taisyklė. Pastarieji, vairavimo instruktorės teigimu, tėra gairės, bet galutinis sprendimas visada priklauso nuo objektyviai įvertintos situacijos čia ir dabar. Vairuotojai privalo atsižvelgti į eismo intensyvumą, oro sąlygas, kelio dangos būklę.

„Jei kelias apledėjęs, jei matomumas ribotas ar važiuojama pro tankiai apstatytą vietą – realus saugus greitis bus mažesnis nei leidžia ženklai“, – pabrėžia pašnekovė.

Tuščias kelias arba geriau pažįstamas maršrutas, pasak jos, gali sukelti apgaulingą saugumo iliuziją. Vairuotojas, tikėdamas, kad „viskas čia jau žinoma“, vangiau žvalgosi ir reaguoja į aplinkos veiksnius, nepastebi laikinų pokyčių. Dėl to vis tiek būtina išlikti budriam.

„Dažnas vairuotojas linkęs manyti, kad tuščias ar jau žinomas kelias leidžia važiuoti greičiau. Tai klaidinga nuostata. Staiga gali pasirodyti gyvūnas ar pėsčiasis, išnirti kita transporto priemonė ar netikėtai pasitaikyti slidus ruožas. O nuovargis, kylantis monotoniškai važiuojant tuščiu keliu, mažina reakcijos greitį“, – pastebi S. Dambrauskaitė-Bakutienė.

Tuo metu statistika liudija akivaizdžius faktus, jog dažniausios eismo įvykių priežastys susijusios su žmogiškaisiais faktoriais: neatsargumu, dėmesio stoka, Kelių eismo taisyklių nesilaikymu.

Vienas ryškiausių pastarojo meto pavyzdžių apie gana drastišką greičio mažinimą, su kuriuo kasdien susiduria tūkstančiai vairuotojų – magistralėje A1 rekonstruojamas Kauno ir Kaišiadorių savivaldybių ribas jungiantis tiltas per Krunos upę.

Čia jau kuris laikas didžiausiais leistinais intervalais, po 20 km/val., greitis nuo 130 km/val. sumažintas daugiau nei perpus: vairuotojus paeiliui pasitinka kelio ženklai 110, 90, 70, 50.
Kaip statybvietę pravažiuojantys vairuotojai paiso tokių ribojimų, abipus tilto fiksuoja greičio matuokliai. Sprendimais eismo saugumui užtikrinti šioje kelio Vilnius-Kaunas atkarpoje pasirūpino tilto rekonstrukciją koordinuojanti mūsų šalies valstybinių kelių valdytoja, bendrovė „Via Lietuva“.

Taigi laiku mažinti greitį reiškia ne tik paklusti ženklams, bet ir sąmoningai įvertinti aplinkybes. Vairavimas be skubėjimo, tolygiai reguliuojant greitį, sumažina rizikas, leidžia išvengti pavojų ir nekelti grėsmių aplinkiniams.

Saugus elgesys kelyje – tarsi gera investicija arba vertingas draudimas, anksčiau ar vėliau duosiantis pačią didžiausią grąžą, apsaugant neįkainojamą turtą – eismo dalyvių sveikatą ir gyvybes. Nes kiekvienu atveju svarbiausias yra žmogus.