Rekonstruotas magistralinis kelias ties Giraite
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

E.tollingą Lietuvoje už 16,2 mln. eurų įdiegs Austrijos „Kapsch TrafficCom“

Eismas2026-02-06 10:43pagalBNSLukas Juozapaitis
Sunkiojo transporto elektroninės kelių rinkliavos sistemą, vadinamąjį e.tollingą už 16,2 mln. eurų (su PVM) Lietuvoje įdiegs Austrijos kelių apmokestinimo ir eismo kontrolės sistemų bendrovė „Kapsch TrafficCom“.
Valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ penktadienį su tarptautinio sistemos nuomos konkurso laimėtoja pasirašė tai numatančią sutartį. Sistema bus nuomojama penkeriems metams.
Teigiama, kad ji užtikrins socialiai teisingesnį kelių apmokestinimą, reikšmingai papildys Kelių fondą.
„Siekiame, kad e. tollingas visiškai veiktų 2027 metais, kaip ir reikalauja įstatymas“, – pasirašymo ceremonijoje sakė „Via Lietuvos“ vadovas Martynas Gedaminskas.
„Lietuva bus pirmoji Baltijos šalyse su tokia sistema“, – pabrėžė jis.
Teisingesnis mokestis
Susisiekimo ministro Juro Taminsko teigimu, e.tollingas užtikrins teisingesnį vilkikų apmokestinimą, nes mokesčio dydis priklausys nuo nuvažiuoto atstumo.
„Dabar, jeigu važiuoji nedaug, moki lygiai tiek pat, kiek tie, kurie važiuoja daug. Pavyzdžiui, kas važinėja A1 magistrale kiekvieną dieną, moka tiek pat, kiek ja važinėjantys tik kelis kartus per savaitę ar mėnesį. Šiuo atveju (įdiegus e. tollingą – BNS) važiuoji kiekvieną dieną ir moki daugiau, tik kelis kartus per savaitę ar per mėnesį – moki ženkliai mažiau“, – žurnalistams sakė J. Taminskas.
„Jis nebus nei didesnis, nei mažesnis. Mokestis bus teisingesnis“, – pabrėžė jis.
Tuo metu paklaustas, kaip bus užtikrinama, kad susimokėtų tranzitu per Lietuvą važiuojantys Rusijos ar kitų trečiųjų šalių vežėjai, M. Gedaminskas sakė, kad ateityje dėl mokesčio kontrolės bus kalbama su Muitine, pasieniečiais, policija, kitomis institucijomis.
„Kad turėtume įrankius, jog (...) būtų kuo mažesnė galimybė pravažiuoti Lietuvą nesusimokėjus mokesčio“, – žurnalistams sakė M. Gedaminskas.
Per penkerius metus – sprendimai dėl e.tollingo ateities
Konkurse iš viso buvo du dalyviai. Jį laimėjusi „Kapsch TrafficCom“ e. tollingo sistemas įdiegė Skandinavijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Bulgarijoje ir kitose šalyse.
Įmonė sistemą turės paruošti per aštuonis mėnesius.
Jos atstovo teigimu, sistema turėtų būti įdiegta laiku, kadangi reikės tik įdiegti kompiuterinę programą.
„Turime paruošę kompiuterinę programą, tačiau ją dar turime pritaikyti ir konfigūruoti, kad ji atitiktų pirkimo sąlygas. (...) Tai patikrinta technologija, (...) įdomus projektas mums“, – žurnalistams sakė „Kapsch TrafficCom“ pardavimų vadovas Europai, Viduriniesiems Rytams ir Afrikai Michaelis Weberis (Vėberis).
„O jums (Lietuvai – BNS) nereikės statyti naujos infrastruktūros, o tai įprastai diegiant tokias sistemas užtrunka, nes reikia leidimų. Čia kalbame tik apie sistemos diegimą“, – teigė jis.
Austrijos įmonė pritaikys savo turimą e. tollingo sistemą Lietuvos poreikiams ir užtikrins nepertraukiamą jos veikimą.
M. Gedaminsko teigimu, sistemą nuspręsta nuomoti, nes nuo 2021-ųjų, kai Lietuva pasiryžo diegti e.tollingą, technologijos patobulėjo, be to, tai yra pigiau nei kurti ją nuo pradžių.
„Ir buvo priimtas sprendimas, kad geriausia yra sistemą išsinuomoti, kuri jau yra veikianti, tam, kad ją greičiau galėtume įdiegti ir pradėti socialiai teisingai rinkti kelių mokestį“, – teigė M. Gedaminskas.
Anot jo, per penkerius metus, kol „Kapsch TrafficCom“ nuomos sistemą, „Via Lietuva“ svarstys, kokį tolesnį sprendimą priimti dėl e. tollingo – kol kas ketinama skelbti naują nuomos viešąjį pirkimą.
„Nuomos konkursas užtruko beveik metus. Tai taip ir planuotumėm, kad praėjus trims–keturiems metams tikrai bus priimti sprendimai, kaip toliau vystysis sistema, arba kokiu modeliu Lietuva eis toliau. Ar tęs nuomos konkursą, ar bus kiti sprendimai“, – teigė M. Gedaminskas.
Pasak ministro, į sutarties kainą įskaičiuoti diegimo, testavimo, mokymų, kiti aptarnavimo kaštai.
Svarbiausias lėšų šaltinis Kelių fondui
Parlamentas gruodžio pradžioje e. tollingo įsigaliojimą atidėjo iki 2027 metų sausio 1-osios.
M. Gedaminskas sakė, kad e. tollingui bus pritaikyta keliuose jau įdiegta ir vinječių kontrolei naudojama infrastruktūra, pavyzdžiui, vaizdo registratoriai. Jo teigimu, papildomų stebėjimo kamerų reikės įdiegti regioniniuose keliuose praplėtus mokamų kelių tinklą.
Anot J. Taminsko, kitąmet iš e. tollingo į Kelių fondą tikimasi surinkti daugiau nei 100 mln. eurų, kiek vėliau – apie 150 mln. eurų. Tai bus pagrindinis fondo lėšų šaltinis.
Jo teigimu, įplaukos iš e.tollingo priklausys nuo vežėjų srautų, apmokestinamų kelių tinklo plėtros, kurią dar didesnę ketinama siūlyti pavasarį: „Tikslas yra pakankamai ženkliai jį plėsti.“
Ministras taip pat teigė, kad konkretūs mokesčio įkainiai paaiškės gegužę, juos nustačius Lietuvos transporto saugos administracijai ir patvirtinus Vyriausybei.
Sutartis dėl e. tollingo – pasibaigus teisminiams ginčams
Kaip rašė BNS, e. tollingo nuomos konkursas pernai paskelbtas po to, kai balandžio 18 dieną buvo galutinai nutrauktas jos sukūrimo konkursas ekspertams įvertinus, kad jo dokumentai turi esminių trūkumų ir „Via Lietuva“ negali įsigyti tinkamai ir saugiai veikiančios sistemos.
Sistemos kūrimo konkursą buvo laimėjusi programinės įrangos bendrovė „ProIT“, kuri dėl teisinių ginčų negalėjo įgyvendinti projekto.
Kaip rašė BNS, pernai rugpjūtį „Via Lietuva“ paskelbė dėl e. tollingo baigusi beveik ketverius metus trukusius ginčus, pasirašius taikos sutartį su „ProIT“.
E. tollingo sistemą Lietuvoje siekiama įsigyti nuo 2021 metų, tačiau dėl teisinių ginčų jos įsigaliojimas ne vieną kartą buvo atidėtas.

Video rekomendacijos

Loading