Ekspertas apie saugų eismą: „Dviratininkai prieš vairuotojus, paspirtukai prieš pėsčiuosius“

Pastarųjų kelerių metų statistika Europoje rodo aiškią tendenciją – miestuose sparčiai daugėja dviračių, elektrinių paspirtukų ir kitų mikromobilumo priemonių. Jos tampa ne tik alternatyva automobiliui, bet ir svarbia kasdienio judėjimo dalimi. Tačiau kartu su augančiu šių priemonių populiarumu daugėja ir pavojingų situacijų keliuose bei klausimų, ar visi eismo dalyviai iš tiesų moka saugiai dalintis ta pačia erdve.

Mūsų šalies valstybinės reikšmės kelių valdytoja „Via Lietuva“, pavasarį pasitikusi su saugaus eismo kampanija „Būkite greiti sustoti“, ragina eismo dalyvius iš naujo permąstyti greičio suvokimą ir atsisakyti potencialiai pavojingų įpročių.

Būtent saugumas šiandien tampa vienu svarbiausių klausimų tiek miestuose, tiek užmiesčio keliuose. Specialistai pabrėžia, kad net ir menkiausias neatsargumas gali baigtis rimtais incidentais.

Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Paulius Bakutis sako, kad viena didžiausių problemų keliuose kyla ne dėl pačių transporto priemonių skirtumų, o dėl pernelyg didelių greičio skirtumų tarp eismo dalyvių.

„Šiandien jau daugelyje Europos miestų skirtingos transporto priemonės sėkmingai dalijasi ta pačia erdve, kai gatvės kuriamos ramaus eismo principais – su greičio slopinimu, aiškiais prioritetais ir mažesniu automobilių tranzitu. Didžiausios problemos prasideda tada, kai atsiranda dideli greičių skirtumai, daugiau įtampos, rizikingų manevrų ir nesaugumo jausmo visiems eismo dalyviams. Praktikoje dažnai pamirštama, kad esminis saugumo faktorius yra ne tiek atstumas tarp transporto priemonių, kiek greičio skirtumas“, – teigia P. Bakutis.

Anot jo, ypač svarbus tampa saugus lenkimas keliuose, kur dviratininkai dažnai važiuoja bendrame sraute su automobiliais.

„Labai svarbus aspektas yra ir saugus lenkimas, ypač užmiesčio keliuose, kur dviratininkai dažnai neturi alternatyvios infrastruktūros. Lietuvoje galioja 1,5 metro lenkimo taisyklė, tačiau važiuojant iki 50 km / val. dviratininką leidžiama lenkti ir mažesniu – bent metro – atstumu. Vis dėlto praktikoje dažnai pamirštama, kad esminis saugumo faktorius yra ne tik atstumas, bet ir greičio skirtumas. Jeigu vairuotojas mato dviratininką užmiesčio kelyje, saugiausia reakcija turėtų būti reikšmingai sumažinti greitį dar prieš lenkimą. Kuo mažesnis greičių skirtumas, tuo situacija tampa stabilesnė ir saugesnė visiems“, – pabrėžia Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas.

Kalbėdamas apie elektrinius paspirtukus ir dviračius, pašnekovas akcentuoja, kad saugus greitis nėra vien skaičius kelio ženkle.

„Saugus yra toks greitis, kurį pasirinkęs žmogus gali laiku sureaguoti į aplinką, sustoti ir nekelti pavojaus kitiems. Jeigu važiuojama šaligatviu ar siauru taku, kuriame daug žmonių, saugus greitis yra labai nedidelis“, – sako P. Bakutis.

P. Bakutis įvardijo ir dažniausias klaidas, kurias daro dviratininkai ir elektrinių paspirtukų vairuotojai.

„Dažniausios – važiavimas per greitai vietose, kur daug pėsčiųjų, naudojimasis telefonu, važiavimas tamsoje be žibintų. Taip pat problema išlieka ausinės abiejose ausyse, neleidžiančios girdėti aplinkos“, – vardija pašnekovas.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad saugumą lemia ne tik pačių eismo dalyvių elgesys, bet ir tai, kaip suplanuota aplinka.

„Kai infrastruktūra aiški ir logiška, konfliktų natūraliai sumažėja. Problemos dažniausiai kyla tada, kai skirtingi eismo dalyviai priversti „kovoti“ dėl tos pačios erdvės“, – sako P. Bakutis.

Anot Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininko, didelę reikšmę turi ne tik taisyklės, bet ir bendras eismo kultūros supratimas.

„Saugumas prasideda ne nuo baudų ar ženklų, o nuo supratimo, kad visi norime saugiai grįžti namo. Reikia daugiau pagarbos ir mažiau priešinti skirtingus eismo dalyvius“, – sako P. Bakutis.

Jis pabrėžia, kad konfliktai tarp vairuotojų, dviratininkų ir pėsčiųjų dažnai kyla ne dėl blogų ketinimų, o dėl tarpusavio nesupratimo.

„Dažnai girdime „dviratininkai prieš vairuotojus“ arba „paspirtukai prieš pėsčiuosius“, bet realybėje tie patys žmonės skirtingu metu būna visose rolėse“, – pažymi jis.

Siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į saugaus dalyvavimo eisme svarbą, „Via Lietuva“ kampanijoje „Būkite greiti sustoti“ kviečia eismo dalyvius ne tik laikytis taisyklių, bet ir ugdyti eismo kultūrą, stiprinti dviratininkų, vairuotojų ir pėsčiųjų tarpusavio pagarbą bei supratimą.