Per dešimtmetį Kauno daugiabučių avarijų žemėlapis pasikeitė neatpažįstamai. Kai kuriuose rajonuose avarinės tarnybos, anksčiau turėjusios darbo kone kasdien, šiandien kviečiamos ženkliai rečiau, tačiau yra vietų, kur avarijų fiksuojama daugiau. Kuriuose rajonuose daugiabučiai tapo gerokai saugesni, o kur avarijų rizika išlieka didžiausia?
Kardinalūs pokyčiai
Šiandienos situacija nuteikia optimistiškai – avarijų laikinosios sostinės daugiabučiuose per dešimtmetį sumažėjo maždaug penktadaliu. Tačiau atskirų miesto rajonų kreivės per dešimtmetį išsiskyrė taip smarkiai, kad kai kurių jų šiandien beveik neįmanoma atpažinti senajame avarijų žemėlapyje.
„Bendras vaizdas tikrai džiugina – per dešimtmetį avarijų mūsų administruojamuose daugiabučiuose Kaune sumažėjo maždaug 20 proc. Tačiau pažvelgus į atskirus rajonus prasideda įdomiausia šios istorijos dalis. Ten, kur prieš dešimtmetį mūsų ekipažams darbo buvo apstu, šiandien situacija pasikeitusi kardinaliai. Kita vertus, yra ir tokių miesto vietų, kurių avarijų statistika verčia kilstelėti antakius – jos juda priešinga kryptimi“, – sako „Mano BŪSTO“ Kauno regiono vadovas Martynas Naujokas.
Lyderių rokiruotės
Didžiausias pokytis matomas Kauno centre. Per pirmuosius aštuonis 2016 metų mėnesius čia buvo registruotos 934 avarijos, o per tą patį šių metų laikotarpį – 523. Tai reiškia, kad avarijų skaičius per dešimtmetį sumažėjo 44 proc.
Ryškus kritimas fiksuojamas ir Šilainiuose. 2016 metų sausį–rugpjūtį čia registruotos 1185 avarijos, šiemet – 786. Per dešimtmetį jų sumažėjo 34 proc.
Žemėlapis / „Mano BŪSTO“ nuotr.
„Skaičiai labai aiškiai parodo, kaip per dešimtmetį pasikeitė situacija. Centre avarijų sumažėjo beveik perpus, Šilainiuose – maždaug trečdaliu. Tai didelis pokytis, ypač turint omenyje, kad kalbame apie didelius rajonus, kuriuose nemažai senos statybos daugiabučių“, – teigė M. Naujokas.
Kas nutiko?
Kauno regiono vadovas sako puikiai prisimenantis laikus, kai šiandien gerokai „ramesniuose“ rajonuose avarinės tarnybos ekipažai sukdavosi be atokvėpio.
„Prieš dešimtmetį Centre ir Šilainiuose turėjome išties ką veikti. Iškvietimų buvo daug, čia nuolat zujo mūsų avarinės tarnybos ekipažai. Po 10 metų situacija kardinaliai pasikeitė, nes per tą laiką buvo daug investuota į daugiabučių inžinerinių sistemų atnaujinimą. Buvo pakeista daug vandentiekio ir nuotekų vamzdynų, kurie lemia du trečdalius visų avarijų. Prisidėjo ir kompleksinė pastatų renovacija, tobulesni ir efektyvesni pastatų priežiūros sprendimai“, – sako M. Naujokas.
Pasak jo, prie mažėjančio avaringumo prisideda ir nuolatinė daugiabučių priežiūra: periodinės apžiūros, prevenciniai darbai, laiku pastebimas sistemų nusidėvėjimas ir gedimų šalinimas dar iki kritinio momento.
Visą parą – jau ketvirtį amžiaus
Net ir įvykus nelaimei daugiabutyje, „Mano BŪSTO“ klientai gali būti tikri, jog sulauks operatyvios pagalbos bet kuriuo paros metu. Įmonė turi atskirą avarinę tarnybą, kuri veikia jau 25 metus.
Per metus avarinės tarnybos komanda Lietuvoje į iškvietimus vyksta apie 25 tūkst. kartų. Tai – vidutiniškai apie 70 likviduojamų avarijų kiekvieną parą.
Vidutinis ekipažo atvykimo laikas nuo iškvietimo siekia apie 90 minučių, o gedimo šalinimo darbai vidutiniškai trunka 55 minutes.
Tokią pagalbą vertina ir patys gyventojai. 2026 m. balandį klientų pasitenkinimo suteikta paslauga rodiklis CSAT siekė 8,5 balo iš 10. Tai - vienas geriausių rezultatų per visą bendrovės veiklos istoriją.