Lietuvos verslo padangėje vis dažniau minimi start-up‘ai arba lietuviškai startuoliai. Kas slepiasi už šio madingo termino? Kuo pradedančios technologinės įmonės skiriasi nuo tradicinio verslo? Ar lietuviai turi daug inovatyvių idėjų?
Į šiuos klausimus atsako Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (NIVC) Verslininkystės ir verslumo ugdymo skyriaus KTU „Startup Space“ vadovas Liutauras Palaitis.
Ištakos – Silicio slėnis
– Koks verslas yra vadinamas startuoliu?
– Startuoliais vadinamos technologinės įmonės, kuriančios aukštos pridėtinės vertės produktą ar paslaugą. Pirmiausia keliamas klausimas: „Ar tai, kas man atrodo problema, iš tiesų yra problema?”. Įvardinus problemą ir suradus jam tinkamą sprendimą, prasideda subtilus tolimesnis procesas – produkto koncepcijos vystymas, prototipo kūrimas, verslo modelio gryninimas ir sėkmingas startas rinkoje.
Startuolių kultūra glaudžiai siejama su šiaurinėje Kalifornijos dalyje (JAV) esančiu Silicio slėniu ir jame veikiančiu Stanfordo universitetu, kur XX a. viduryje prasidėjo informacinių technologijų revoliucija. Dėka ten dirbusių dėstytojų ir tyrėjų, slėnyje įsikūrė tokios įmonės kaip „Hewlett-Packard“, „Bell Labs“, o po poros dešimtmečių ir garsioji „Apple“.
Dar viena pribloškianti Silicio slėnio sėkmės istorija – paieškos sistema „Google“ paieškos sistema. Turbūt tik retas žino, kad kažkada tai buvo eilinis startuolis – inovatyvi technologinė įmonė, kurios veiklą garaže 1995 m. pradėjo du Standfordo universiteto absolventai.
Pradėti kurti startuolius reikia studijų metais, kai esi jaunas, tavęs nevaržo jokie įsipareigojimai, kai rizikuoji tik savo komforto zona, bet ne šeimos gerove.
Verslo pradžioje milijonai nebūtini
– Kuo pradedančioji technologinė įmonė skiriasi nuo tradicinio verslo?
– Yra net keletas sričių, kuriose išryškėja pagrindiniai verslo modelių skirtumai – pradinių resursų poreikis, požiūris į organizacinę kultūrą bei produkto vystymo koncepciją. Galima teigti, jog „start-up“ verslo koncepcija yra labai tinkama jaunimui, turinčiam inovatyvią idėją, bet pradžioje neturiančiam pakankamai finansinių resursų ją įgyvendinti. Džiugu, jog pastaraisiais metais jaučiamas ypatingas palaikymas Europos Sąjungos (ES) ir nacionaliniu mąstu jaunimo verslumo skatinimo srityje.
Lyginant su tradiciniu verslu, startuoliai turi net keletą finansavimo galimybių. Rizikos kapitalo įmonės bei verslo angelai gali suteikti stiprų impuslą jaunoms technologinėms įmonėms pradėti savo veiklas, kurti prototipą ar sėkmingai įvesti jį į rinką. Šios investicijos jiems dažnai grįžta įmonės gauto pelno bei akcijų pavidalu.
Taip pat pastaruoju metu sparčiai plinta minios finansavimo (angl. „Crowd-Funding“) platformos, tokios kaip „IndieGoGo“ ar „Kickstarter“, kuriose lankytojai individualiai gali skirti tam tikrą sumą pinigų produkto ar paslaugos vystymui.
Taigi nereikia iš karto turėti tūkstančių investicijoms arba imti paskolas, steigti bendroves, samdyti darbuotojus. Galima daryti ir mokytis iš savo klaidų, ieškoti ir eksperimentuoti. Rizikos kapitalistų vertinimu, anksčiau padarytos klaidos ir yra vienas iš startuolį kuriančio žmogaus sėkmės garantų. Kuo daugiau ir anksčiau būsi pradėjęs klysti, tuo daugiau išmoksi ir tikėtina, jog sekantis tavo produktas ar paslauga bus sėkmingesnė.
Toks požiūris tikrai nebūdingas tradiciniams verslo modeliams. Tačiau būtent tokia patirtis leidžia numatyti, kokia aktuali problema iškils artimiausiu metu ir surasti technologiją jai išspręsti.
Darbo vietoje kuria namų aplinką
– Paminėjai kitokį požiūrį į organizacinę kultūrą. Ką turi omenyje?
– Ar buvote kada užėję į startuolio darbo vietą? Ji tarsi parodo, jog čia veikia ne tradicinis verslas: kampe stovinti stalo futbolas, kilimai ir „jokių batų politika“, motyvaciniai plakatai ant sienų bei sėdmaišiai poilsiui.
Startuoliai, skatindami namų aplinkos pojūtį, stengiasi pakelti savo darbuotojų efektyvumą bei kūrybiškumą. 1960 m. MIT profesorius Douglas McGregoras atliko studiją, kurioje įrodė, kad nuobaudos bei asmeninės laisvės ribojimas yra visiškai nebūtini, kadangi dalis žmonių tiesiog iš prigimties yra linkę dirbti jiems mėgstamą darbą be jokių paskatinimų.
Todėl jauki ir laisva darbo aplinka darbuotojams padeda savo dėmesį lengviau nukreipti į jiems paskirtą užduotį. Jau minėta „Google“ kompanija yra lyderė šioje srityje – į savo darbo vietą kompanijos darbuotojai gali atsivesti net ir keturkojus savo augintinius.
Startuolio vystymas – be atokvėpio
– Kaip vertini sparčiai augančią antreprenerystės kultūrą Lietuvoje?
– Mums tikrai netrūksta gerų idėjų. Vertinant pagal inovatyvumo kriterijų, nuo kaimyninių šalių neatsiliekame, tačiau mums dar trūksta noro ir ryžto sparčiau judėti į priekį, nes startuolį turi vystyti 24 valandas parą, 7 dienas per savaitę. Negali leisti sau ilsėtis, atidėti darbą kitai dienai. Turi tol irtis į priekį, kol realizuoji idėją arba atsitrenki į sieną ir pradedi kurti naują pradedančiąją technologinę įmonę.
Lietuviai į startuolius kol kas vis dar labiau žiūri kaip į žaidimą, smagų laiko praleidimo būdą, bet su laiku požiūris keičiasi, ateina branda. Po nepasisekusio pirmojo bandymo, į antrąjį jau žiūrima daug rimčiau, įdedama daugiau laiko, darbo ir ambicijų.
Jaunojo verslo skatinimui skiriama daug dėmesio ir lėšų. Vienas pagrindinių projektų nacionaliniu lygmeniu, skirtas verslumo ugdymui, yra „Inovatyvaus verslo kurimo skatinimas“ (INOVEKS), kurio dėka skatinama aukštos pridėtinės vertės verslo plėtrą Lietuvoje bei technologinių įmonių steigimas.
Projekto įgyvendinimui Europos regioninės plėtros fondas bei Europos socialinis fondas skyrė daugiau nei 9,5 mlrd. litų jaunimo verslumo skatinimui, mentorystei ir konsultacijoms, susijusioms su technologinių įmonių steigimu, produktų vystymu ir jų komercializavimu. Džiugu, jog šia parama pasinaudojo beveik visos aukštosios Lietuvos mokyklos, tame tarpe ir KTU, kuris iki šių metų liepos 1 d. įsteigė net 19 pradedančių technologinių įmonių.
Lietuvoje veikia 5 rizikos kapitalo fondai
– Ar rizikos kapitalo įmonės bei verslo angelai linkę padėti pradedančioms technologinėms įmonėms?
– Lietuvoje aktyviai veikia daugiau nei 5 rizikos kapitalo fondai, kurie dalyvauja JEREMIE iniciatyvoje, skirtoje verslumo skatinimui Europos Sąjungos ribose. „Practica Capital“ administruoja 21,7 mln. eurų, Verslo angelų fondas I – 27,6 mln. eurų, „BaltCap“ – 20 mln. eurų „LitCapital“ – 25 mln. eurų lėšų, o iš viso iki 2015-ųjų šalyje planuojama investicijų už 100 mln. eurų.
Kaip pavyzdį galime paminėti pastarąją „Nextury Ventures“ rizikos kapitalo įmonės 1 mln. litų investiciją į lietuvių startuolį „Toyze“, kuris pasiūlė platformą skirtą vartotojams, norintiems ant savo stalo turėti savo mėgstamus žaidimų herojus. Šios platformos dėka figūrėlės bus atspausdintos 3D printeriu ir atsiųstos vartotojui.
Jaunimui siunčiama žinutė, kad šiandien nebūtina pasistatyti gamyklą tam, kad būtum verslininkas. Jei turi pagrindines projektų valdymo, rinkodaros žinias, gali tiesiog iš namų sukurti elektroninę parduotuvę ir sėkmingai vystyti prekybą. Tai netgi gali tapti pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu.
Konsultacijos nuo A iki Z
– Kodėl jaunam kūrėjui verta ateiti į verslo inkubatorių KTU „Startup Space“?
– Pirmasis Lietuvoje akademinis pradedančiųjų technologinių įmonių inkubatorius KTU „Startup Space“ visų pirma yra atvira bendruomenė, kur yra laukiami visi jaunuoliai, turintys inovatyvių idėjų ir norintys pradėti savo verslą, arba tiesiog besidomintys inovacijomis, technologijomis ar specifine sritimi – pavyzdžiui žaidimų kūrimu.
Ieškant skirtingų prieigos metodų buvo sukurta įkvėpimą, kūrybiškumą bei bendradarbiavimą skatinanti inkubavimo programa. Tai vieta skirta bendruomenei susiburti į vieną vietą, augti idėjoms ir galiausiai būsimiems verslininkams surasti savo komandos narius. Mes turime vieną tikslą – skatinti verslumą ne tik Kauno regione, bet ir visoje Lietuvoje, todėl tiems, kurie turi savo inovatyvią idėją ar produktą siūlome platų spektrą paslaugų.
Daugelis idėją turinčių, produktą kuriančių jaunuolių susiduria su įvairiomis problemomis, žinių trūkumu ar nežino kaip pritraukti potencialius finansuotojus. Todėl mūsų komanda yra pasirengusi suteikti konsultacijas verslo vystymo temomis nuo A iki Z.
Vienas iš mūsų uždavinių yra padėti pradedantiesiems verslininkams jų tobulėjimo procese. Tiems kurie turi turi inovatyvią idėją, siūlome ne tik konsultacijas, bet ir inkubavimo bei mentorystės paslaugas, kad jų idėja virstų realiu ir rinkoje gerai žinomu produktu.
Taip pat siekiame į savo bendruomenę įtraukti kuo daugiau naujų veidų, idėjų, todėl siūlome KTU „Startup Space“ erdvę išnaudoti renginiams – bendruomenių susitikimams, edukaciniams vakarams ir pan.
Įkvepiančios lietuviškos sėkmės istorijos
– Kokiomis startuolių sėkmės istorijomis galite pasidalinti?
– Nors dar neturime savo „GetJar“, tikrai galima pasidžiaugti ne vieną sėkmės istorija. Nuo 2010 m. suorganizavome keturis „Startup Weekend“, kurių metu susiformavo ne viena sėkminga komanda. Noriu paminėti jau tarptautine įmone tampančią „Bliu Bliu“, kuri sukūrė novatorišką kalbų mokymosi sistemą. Taip pat Solveigos Kurgonaitės idėją, kuri 2013 m. minėto renginio metu pradėjo įgyvendinti 3D mezgimo mašinos koncepciją, o vėliau su šiuo projektu išvyko į Izraelį. Taip pat esame „Startup Sauna“ ir „Bar Camp Lithuania“ organizatoriai.
KTU „Startup Space“ bendruomenėje džiaugiamės stipriomis žaidimų studijomis – „Tiny Labs“, kuri sukūrė daugelį vartotojų sudominusį „Orborun“, „Sneaky Box“, kuri šiemet į rinką paleido ekologinį veiksmo žaidimą „Never Future“ ir dabar vysto naują žaidimą „12 juodvarnių“, paremtą lietuvių tautosakos motyvais.
Mindaugas Badokas sukūrė daug dėmesio sulaukusį interaktyvų elektroninį muzikos instrumentą „Woodrum“, kurio dėka kiekvienas vartotojas savo judesių pagalba gali tapti muzikinių garsų kūrėju.
Taip pat visiškai neseniai daug dėmesio žiniasklaidoje sulaukė įmonės „Alovita“ kuriama lova, skirta pragulų prevencijai, kuri bus pristatyti „Life Science Baltics 2014“ metu.
