Lietuvos banko duomenimis, darbingo amžiaus gyventojų dalis Lietuvoje 2010–2023 metų laikotarpiu sumažėjo nuo 67,5 proc. iki 65,1 proc., o tai vienam gyventojui tenkančio realiojo BVP (Bendrojo vidaus produkto) augimą sumažino 4,5 proc. punkto.
Lietuva patenka tarp labiausiai senstančių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių, o darbingo amžiaus gyventojų dalis nuolat mažėja. Tokia tendencija dėl neigiamos natūralios gyventojų kaitos bei mažiau palankios grynosios migracijos išliks šalyje ir 2025-aisiais.
Anot Užimtumo tarnybos (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų, vienas iš svarbiausių sprendimų – planuoti darbuotojų pakaitumą ir skatinti vyresnio amžiaus darbuotojų integraciją, investuoti į jų kvalifikacijos kėlimą ir lankstesnes darbo sąlygas bei keisti visuomenės stereotipus vyresnių darbuotojų atžvilgiu.
Kas 2024-aisiais formavo darbo rinką?
Užimtumo tarnyba, įvardindama Lietuvoje darbo rinką formavusius veiksnius, pažymi, jog 2024 metais, kaip niekada anksčiau, ryškėjo dirbtinio intelekto (DI) poveikis. Šalies gyventojai bei organizacijos realiai išbandė ir taikė savo veikloms „ChatGPT”, „Google Bard”, kitus DI įrankius. Tikėtina, jog tai mažins personalo skaičių įmonėse, prisidės prie veiklos išlaidų optimizavimo arba atsiras didesnės vertės kuriančių naujovių klientams.
Artimoje ateityje DI transformuos daugelį darbų ir darbo rinką. Dirbtinis intelektas dabar jau paveikė apie 25 proc. darbo vietų. EBPO prognozuoja, kad netolimoje perspektyvoje šis poveikis išsiplės iki 70 proc.
Dirbtinis intelektas ne tik automatizuoja pasikartojančias užduotis, bet ir keičia darbuotojų kvalifikacijos poreikius – auga skaitmeninių specialistų, programuotojų ir duomenų analitikų paklausa. Tuo pačiu ši technologija kelia iššūkių sektoriams ir darbuotojams, kurie nespėja prisitaikyti prie pokyčių.
Dirbtinio intelekto plėtra, visuomenės senėjimas, darbuotojų perkvalifikavimo poreikio augimas, karjeros pauzės, marketingo strategijos pritraukiant talentus. Šie procesai ir reiškiniai 2024 metais labiausiai veikė Lietuvos bei kitų šalių darbo rinkas.
Besibaigiantys metai buvo ypatingi
– Tai buvo išlikimo ir virsmo metai. Energijos kainų svyravimai, nestabili geopolitinė situacija paskatino pokyčius daugelyje sektorių, – teigė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė. – Šalies baldų gamybos pramonė neseniai patyrė nuosmukį, bet dabar atsigauna. Didesnių sunkumų turi ir kitos gamybos sritys, kuriose vyrauja eksportas, ypač siuvimo, – čia padaugėjo darbuotojų atleidimų, bankrotų. Permainas lėmė ir kitos priežastys – verslas, nemažai investavęs į technologinius procesus, atsisakė dalies personalo. Skaitmenizacijos ir automatizacijos pasekmės gali būti sudėtingesnės ir tai skatina didesnį proveržį dirbančių gyventojų mokymų bei perkvalifikavimo srityje“.
Dėl technologinių naujovių ir pačios įmonės vis aktyviau investuoja į darbuotojų mokymus, bendradarbiauja su mokymo centrais bei universitetais. Pastaraisiais metais UT, jos atstovės Mildos Jankauskienės teigimu, ypač remia profesinio mokymo programas ir stiprina persikvalifikavimo iniciatyvas – kasmet naujų įgūdžių įgyja apie 15 tūkst. klientų. Populiariausios mokymo sritys yra IT, logistika, sveikatos priežiūra ir socialinės paslaugos. Didėjantis slaugytojų, elektrinių transporto priemonių specialistų ir apskaitininkų poreikis atspindi rinkos pokyčius, susijusius su demografija ir technologijomis.
Nuo metų pradžios veikianti „Kursuok“ platforma, kurią inicijavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, jau padėjo 10 tūkst. žmonių sėkmingai baigti mokymus. Iki 2030-ųjų į švietimo programas bus investuota 53 mln. eurų, suteikiant galimybių daugiau nei 100 tūkst. asmenų dalyvauti kompetencijų plėtojimo veiklose.
Senstanti šalies darbo jėga – trečioji aktualija. Amžėjimas turi tiesioginės įtakos sektoriams, kuriems reikalingi kvalifikuoti darbuotojai – ypač švietimui ir sveikatos priežiūrai.
Kita tendencija – karjeros pauzės
2024-aisiais šis reiškinys vis dažniau buvo girdimas Lietuvos darbo rinkoje. Tokios pauzės atspindi darbuotojų bei darbdavių pastangas prisitaikyti prie šiuolaikinių darbo kultūros pokyčių. Karjeros pauzių poreikio priežastys yra įvairios, – perdegimo prevencija, profesinės krypties keitimas, psichologinės sveikatos gerinimas ar naujų įgūdžių įgijimas.
Pasak I. Balnanosienės, tai – nauja darbo rinkos realybė, ir ši tendencija ypač ryški tarp jaunų specialistų bei aukštos kvalifikacijos darbuotojų: „Intensyvus darbo tempas ir emocinė įtampa kūrybinių industrijų, IT ir finansų sektoriuose dažnai skatina pertraukas. Dirbtinis intelektas taip pat prisideda prie šio reiškinio. Automatizavimas ir DI naudojimas kelia nerimą dėl darbo stabilumo, todėl darbuotojai renkasi laikinai pasitraukti iš rinkos persikvalifikuoti ar įgyti naujų kompetencijų“.
Reikšminga tai, kad į šią atsiradusią aktualiją reaguoja ir darbdaviai. Jie ieško būdų, kaip užtikrinti darbuotojų lojalumą ir motyvaciją. Vis labiau populiarėja lankstesnės darbo sąlygos, „atvirų durų“ politika sugrįžtantiems darbuotojams bei trumpalaikės darbo sutartys.
Naujovės ryškėja ir darbdavių marketingo strategijose. Didėjanti konkurencija dėl talentų keičia įdarbinimo praktiką, – tradiciniai darbo skelbimai užleidžia vietą kūrybingoms ir inovatyvioms strategijoms. Nemažai įmonių naudoja intriguojančius profesijų aprašymus ir nestandartinius darbo pasiūlymus, pabrėždamos unikalią darbo vietos kultūrą, tobulėjimo galimybes bei asmeninio augimo perspektyvas. Socialiniai tinklai dažnai tampa pagrindine įrankių platforma. Įmonės kuria vaizdo įrašus, dalijasi darbuotojų istorijomis ir rodo realias darbo sąlygas. Šis turinys užmezga emocinį ryšį su kandidatais, tuo pačiu stiprina įmonės įvaizdį.
