Tankiai apgyvendintame Šilainių mikrorajone planuojami statyti du daugiabučiai. Planais nepatenkinti gyventojai rinko parašus ir siekė parengti peticiją, tačiau susidūrė su netikėtomis kliūtimis.
Apie planus statyti daugiabučius Šilainių mikrorajone, adresu Baltų pr. 87B ir 87C portalas „Kas vyksta Kaune“ rašė ir anksčiau. Nors rengiant publikaciją atrodė, kad planai yra gana ankstyvoje stadijoje, tačiau šiuo metu jau nurodoma, kad projektiniams pasiūlymams lapkričio 7 dieną buvo pritarta.
Abiejų daugiabučių projektinius planus parengė UAB „Ugnius ir architektai“, projekto vadovas – Ugnius Vasiliauskas. O būsimas statytojas (užsakovas) – „UAB Žibuoklė“.
UAB „Žibuoklė“ vadovas – Mindaugas Jonika. Šis verslininkas jau anksčiau buvo pagarsėjęs Šilainiuose, mat kaip dar 2021 m. sausį rašė portalas 15min, šis verslininkas ėmėsi statyti kotedžus ant Milikonių šlaito. Tiesa, šį projektą įgyvendino kita M. Jonikos vadovaujama įmonė „Ant skardžio“. Kaip pranešė portalas kaunodiena.lt, sklype darbus vykdžiusi bendrovė atkasė raudonus seno mūro fragmentus, tačiau neinformavo paveldosaugininkų.
Įdomu tai, jog 15min žurnalistei ir 2021 m. nepavyko susisiekti su statytoju – galiausiai M. Jonikos vadovaujama įmonė priėmė sprendimą komentarų neteikti.
Tokia pati situacija kartojasi ir 2024 m., mat portalui „Kas vyksta Kaune“ paskambinus įmonės „UAB Žibuoklė“ nurodytu telefonu, atsiliepusi darbuotoja paprašė pateikti klausimus raštu ir teigė, jog įmonė į pateiktus klausimus atsakys pirmadienį.
Nesulaukus atsakymų ir trečiadienį susisiekus su įmone tuo pačiu telefonu, atsiliepė kita darbuotoja, kuri teigė, jog apie jokią pateiktą užklausą nieko nežino ir netrukus numetė ragelį.
„Nieko nežinau, negaliu pakomentuoti. Dėkui už skambutį, viso“, – telefonu kalbėjo darbuotoja.
Grįžtant prie projekto Baltų prospekte, čia planuojami du gana panašūs daugiabučiai. Štai adresu Baltų pr. 87B planuojamas daugiabutis susidarys iš 11 butų, visi jie bus 2 ir daugiau kambarių tipo.
Labai panaši situacija matoma ir adresu Baltų pr. 87C – čia planuojamas daugiabutis turės 10 butų, jie taip pat bus 2 ir daugiau kambarių tipo.
Iš viso planuojama 21 papildoma automobilių parkavimo vieta – taigi, po vieną stovėjimo vietą kiekvienam butui. Abu planuojami daugiabučiai bus keturaukščiai.
Planuojamų įrengti butų plotai svyruoja nuo maždaug 40 iki 89 kvadratinių metrų. Abiejuose pastatuose bus ir po vieną butą, pritaikytą žmonėms su negalia.
Parengė peticiją, kuri Kauno miesto savivaldybės nedomina
Gretimų namų gyventojai šiems planams nepritaria. 95, 97, 111 ir 117 namų gyventojai pasirašė peticiją, kurioje savivaldybės prašoma neišduoti leidimo statyboms.
Gyventojai mini kelias skirtingas problemas, kurias sukels išdygsiantys daugiabučiai – anot senbuvių, trūks stovėjimo vietų, eismas bus apsunkintas, didės spūstys. Išsamiau gyventojų argumentai išdėstyti ankstesnėje publikacijoje.
Daugiau šia tema
Galiausiai gyventojai surinko 124 parašus ir išsiuntė peticiją Kauno miesto savivaldybės peticijų komisijai. Kaip pabrėžė vienas iš netoliese gyvenančių šilainiškių, Dainius Pašninas, parašų buvo galima surinkti ir daugiau, mat buvo renkamas vienas parašas iš kiekvieno buto, nors viename bute neretai gyvena keli žmonės.
Tik gyventojus ištiko akibrokštas, mat komisija nusprendė, jog gyventojų kreipimosi neverta pripažinti peticija.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ susisiekė su peticijų komisijos sekretore Skaidre Kareniauskaite. Ši portalui lakoniškai atsakė, jog savo sprendimo peticijų komisija žiniasklaidai papildomai nekomentuos ir pasiūlė kreiptis į pareiškėją, pateikusį prašymą savivaldybei.
Kiek vėliau pavyko susisiekti ir su komisijos pirmininku ir savivaldybės tarybos daugumos „Vieningas Kaunas“ nariu Rosvydu Marcinkevičiumi.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ susipažino su gyventojams pateiktu atsakymu – savivaldybė atmesdama prašymą rėmėsi dviem argumentais.
Pirmasis argumentas – cituodama Peticijų konstitucinio įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, komisija pabrėžia, jog kreipimasis neatitinka reikalavimų, nes „yra prašoma spręsti klausimus svarbius tik patiems piliečiams pateikusiems prašymą, bet ne visai visuomenei ar jos daliai“.
Tik ne visai aišku, kodėl 124 gyventojai negali būti laikomi „visuomenės dalimi“. Be to, juk šių daugiabučių klausimas galėtų būti aktualus ir kitiems Šilainių mikrorajono gyventojams. Toks argumentas abejonių kėlė ir kreipimąsi teikusiems gyventojams.
Visgi kiek vėliau susisiekus su komisijos pirmininku ir savivaldybės tarybos daugumos „Vieningas Kaunas“ nariu R. Marcinkevičiumi, šis paaiškino, kad planuojamų daugiabučių klausimas yra per daug lokalus.
„Visų pirma, Peticijų komisija, prieš pripažindama pateiktą kreipimąsi peticija, privalo Įstatymo nustatyta tvarka įvertinti kreipimąsi, ar jis atitinka Įstatymo reikalavimus, keliamus turiniui bei formai. Peticijų komisija vertino ar kreipimesi nurodytas prašymas spręsti klausimą svarbus ne tik pareiškėjui, bet ir visuomenei ar jos daliai ir įvertino, kad tai lokalus, išimtinai pareiškėjui svarbus klausimas (Įstatymo 7 str. 1 d.)“, – nurodė R. Marcinkevičius.
Anot tarybos nario, kreipimasis taip pat buvo pasirašytas netinkamai.
„Pateiktas kreipimasis neatitinka Įstatymo 8 str. 2 d. nustatytų reikalavimų, t. y. kreipimasis turi būti pareiškėjo arba jo atstovo pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis ir turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, kuris užtikrina elektroninę asmens atpažintį ir teksto autentiškumą. Taip pat, kreipimasis neatitinka Įstatymo 8 str. 3 d. nustatytų reikalavimų, keliamų kreipimosi turiniui, t.y. nėra nurodytas pareiškėjo vardas, pavardė, asmens kodas, pareiškėjo atstovui suteiktos teisės, pareiškėjo kontaktiniai duomenys, prašymas pripažinti kreipimąsi peticija“, – pabrėžė komisijos pirmininkas.
R. Marcinkevičius pabrėžia, jog minėti trūkumai galėtų būti ištaisyti, tačiau esminė bėda – šia peticija nėra prašoma pakeisti jau priimto teisės akto. Kas formaliai žiūrint yra tiesa, nes statybos leidimas daugiabučiams statyti kol kas nebuvo išduotas ir jį išduoda ne peticijų komisija.
„Jeigu kreipimasis būtų pripažintas peticija, dalį šių Įstatymo reikalavimų neatitikimo galima pašalinti per trūkumų šalinimo laikotarpį (Įstatymo 12 str. 5 d.), tačiau esminis šio kreipimosi trūkumas, jog Įstatymas aiškiai reglamentuoja, jog kreipimasis nepripažįstamas peticija, jeigu pateiktam prašymui ar siūlymui tenkinti nereikia priimti, pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios norminio teisės akto (Įstatymo 12 str. 2 d. 4 p.).
Norminis teisės aktas – tai įstatymų nustatyta tvarka savivaldybės institucijų priimtas ir paskelbtas daugkartinio taikymo teisės aktas, kuriame nustatomos individualiai neapibrėžtai asmenų grupei skirtos privalomos elgesio taisyklės (Įstatymo 2 str. 2 d.)“, – atsakyme dėstė R. Marcinkevičius.
Portalo žiniomis, gyventojai planuoja kovoti ir toliau – kreiptis į Kauno savivaldybę individualiais laiškais.
