Ir ta proga redakcijos, tikėtina, sulauks „pasiteisinimo“ iš šilumos tiekėjų – Kauno miesto savivaldybės AB „Kauno energija“, aprūpinančios Kauno, Kauno rajono bei Jurbarko miesto gyventojus centralizuotai tiekiama šiluma.
Vėl, kaip prieš mėnesį „Kauno energijos“ atstovai teigs, kad jų paslaugų kainos nėra didžiausios Lietuvoje. Suprask, antirekordininkės šioje rinkoje – Joniškio (savo ruožtu naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ dar gali pasufleruoti ir kitų mažų miestelių vardus) bei kitose savivaldybėse dar brangiau gyventojų būstus šildančios įmonės.
Bet nuo to kauniečiams nė kiek nelengviau, nes drastiškai prieš metų sandūros didžiąsias šventes pakilusios šilumos kainos vis tiek nuguls klientų sąskaitose, kurias, prasidėjus 2025-iesiems teks apmokėti.
Taigi, antrojo pagal didumą Lietuvos miesto savivaldybės įmonė, kuriai vadovauja buvęs Kauno mero (iki tol – buvęs paties anuometinio premjero Sauliaus Skvernelio) patarėjas Tomas Garasimavičius, parengė šventinę dovaną. AB „Kauno energija“ valdyba 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimu nustatė šias galutines šilumos kainas, įsigaliosiančias nuo 2024 m. gruodžio 1 dienos. Be pridėtinės vertės mokesčio šilumos vienanarė kaina (už suvartotą šilumos kiekį) – 7,89 ct/kWh.
Mokėti teks su 9 proc. PVM, o tai reiškia, už suvartotą šilumos kiekį – po 8,60 ct už kilovatvalandę.
Ligi šiol milijonus litų bei eurų į infrastruktūros kūrimą ir modernizavimą sudėjusi įmonė savo vartotojams nepateikia komentaro, kodėl šildymas brangsta. Ar taip ji kompensuoja negautas pajamas, nes žiema ne tokia šalta, ir šilumos suvartojama mažiau? Ar pabrango biokuras, o gal paprasčiausiai prieš metų pabaigą tiesiog naudojamasi galimybe pasididinti pelną (2023-aisiais jis siekė 5,45 mln. Eur.), nepaisant to, kad nemažai klientų dėl savo finansinių galimybių priversti gyventi šalčiau?
Ir vargu, ar ką iš jų paguos žinojimas, kad gruodžio mėnesį būstų šildymas vartotojams mieste prie trijų Ne (Nemuno, Neries ir Nevėžio) atsieis pigiau nei Lietuvos sostinėje. Kadangi Kaune vienos kilovatvalandės kaina gruodį – 9 centais mažesnė už nustatytą Vilniaus mieste. Tačiau pagal šilumos kainų statistinius duomenis, kuriuos pateikia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) , kitų šalies didmiesčių gyventojai centralizuotą šilumą šį mėnesį perka pigiau nei vilniečiai ar kauniečiai. Klaipėdoje vartotojai už gruodį būstams šildyti suvartotą šilumą mokės (su 9 proc. PVM) 7,28, Panevėžyje – 7,30, o Šiauliuose – 7,48 ct/kWh.
VERT duomenimis, spalį Lietuvoje šildymo vidutinė kaina buvo mažesnė 9,5 proc., lapkritį – 5 proc. mažesnė nei pernai tuo pačiu metu. Viešai skelbta ir apie buvusias mažesnes biokuro kainas ir apie tai, kad įmonės turi pakankamai sukaupusios jo atsargų šiam šildymo sezonui. Bet… gruodį turime ir 7,22 proc. Lietuvoje pakilusią vidutinę 1 kilovatvalandės kainą, palyginus su buvusia lapkričio mėnesį.
Dabar vidutinė šilumos kaina šalyje siekia 7,72 ct/kWh. „Kauno energija“, nuo gruodžio 1-osios gyventojams taiko didesnę už vidutinišką kainą, – 7,89 ct/kWh už suvartotą šilumos kiekį.
Didžiausia ne tik veiklos apimtimi, bet ir gaunamais pelnais Kauno miesto savivaldybės įmonė AB „Kauno energija“, kurios vadovybėje yra su „Vičiūnų grupe“ susijusių asmenų, taip pat nustatė, jog daugiabučiuose namuose gyvenantys ir centralizuotai karštą vandenį gaunantys Kauno miesto, Kauno rajono Garliavos miesto, Akademijos miestelio ir Domeikavos kaimo vartotojai gruodį už jį mokės 6,11 Eur/m3, su PVM – 6,66 Eur/m3.
Atitinkamai Kauno rajono Ežerėlio miesto bei Raudondvario, Neveronių ir Girionių kaimų vartotojams karštas vanduo, apmokant sąskaitas, kainuos 8,15 Eur/m3, toliausiai nuo Kauno gyvenantiems (Jurbarke) „Kauno energijos“ klientams teks mokėti 8,69 Eur/m3 (su PVM).
