Seimas ketvirtadienį pritarė, kad socialdemokratas Gintautas Paluckas būtų skiriamas ministru pirmininku.
Už tai balsavo 88 Seimo nariai, prieš buvo 34, susilaikė šeši parlamentarai.
G. Palucko kandidatūrą palaikė visi valdančiosios koalicijos atstovai ir trys Mišrios Seimo narių grupės nariai Viktoras Fiodorovas, Vitalijus Šeršniovas bei Artūras Zuokas.
„Ant pačio pečių gula milžiniška atsakomybė, kaip seksis dirbti jums ir naujai Vyriausybei, pajus kiekvienas šalies gyventojas tiek esantis čia, tiek gyvenantis bet kuriame Lietuvos taške“, – sveikindamas būsimąjį Vyriausybės vadovą sakė Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Kaip buvęs ministras pirmininkas, linkiu išlaikyti tą orumą, šaltą protą ir ramybę, kokią demonstravote visos procedūros metu, palinkėti sveikatos, atsirinkti, kas yra tikras draugas, kas yra apsimetęs, turėti tvirtą atramą iš mūsų visų ir pirmiausia iš savo šeimos ir artimųjų, nes jie yra svarbiausi“, – teigė jis.
Kandidato svarstymo procedūrą Seimo posėdžių salės balkone stebėjo du visuomenininkai – Danielius Lupshitzas (Danielius Lupšicas) ir Valdas Bartkevičius, pečius apsisiautę Izraelio vėliavą.
Seimo opozicijos atstovai G. Palucką daugiausia kritikavo dėl to, kad Seimo rinkimus laimėję socialdemokratai į valdančiąją koaliciją pakvietė partiją „Nemuno aušra“, kurios lyderis teisiamas dėl neapykantos kurstymo prieš žydus.
Dėl tos pačios priežasties vakare prie Seimo, Nepriklausomybės aikštėje, rengiama antroji pilietinė akcija „Dešimt tylos minučių“.
G. Palucko kandidatūrą vadovauti 19-ajai Vyriausybei pateikė prezidentas, atsižvelgęs į socialdemokratų, demokratų ir „Nemuno aušros“ koalicijos siūlymą. Ši koalicija Seime turi 86 parlamentarų balsus.
Sulaukęs pritarimo Seime G. Paluckas ketvirtadienį susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda aptarti Ministrų kabineto formavimą.
Prezidentui paskyrus jį ministru pirmininku, per 15 dienų jis turi suformuoti Ministrų kabinetą ir Seimui pristatyti Vyriausybės programą.
45-erių informatiko G. Palucko kandidatūra pasirinkta, kai Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė nutarė likti Europos Parlamente ir atsisakė tiek Seimo narės mandato, tiek galimybės dirbti ministre pirmininke.
Papildyta 12.05 val.
Žada keltis gyventi į Turniškes
Būsimasis premjeras G. Paluckas ketina keltis gyventi į rezidenciją Turniškėse.
„Teisės aktai turi tam tikrą reikalavimą, Vadovybės apsaugos tarnybai savo darbą atlikti yra daug paprasčiau, todėl neapsunkinsime pareigūnų ir laikysimės įstatymų“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė G. Paluckas.
Taip jis kalbėjo Seimui pritarus jo kandidatūrai į premjerus.
„Čia yra tas klausimas buities, kurį dar reikės išspręsti, dar nespėjau apsiprasti su pareigūnų apsauga, bet teks, matyt“, – teigė jis.
Šiuo metu rezidencijoje Turniškėse gyvena dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė, prieš ją Vyriausybei vadovavęs dabartinis Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis į rezidenciją nepersikraustė.
G. Paluckas sako turįs visus kandidatus į ministrus
Būsimasis socialdemokratų premjeras G. Paluckas sako turintis visus kandidatus į ministrus, juos vėliau ketvirtadienį ketina aptarti su prezidentu Gitanu Nausėda.
„Yra visos pavardės (ministrų – BNS) ir tos visos pavardės bus aptartos“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė socialdemokratas.
Jis žadėjo po pokalbio su šalies vadovu įvardinti kai kurių kandidatų į ministrus pavardes.
G. Paluckas taip pat sakė, kad nė vienas G. Nausėdai pateikiamas kandidatas į ministrus nebus „Nemuno aušros“ narys.
„Nė vienas kandidatas į ministrus prezidentui nebus pateikiamas, jeigu jis neatitiks išsakytų reikalavimų“, – teigė būsimasis premjeras.
G. Nausėda yra sakęs, kad netvirtins ministrais „Nemuno aušrai“ priklausančių asmenų.
„Aušriečiams“ priklauso trijų – žemės ūkio, aplinkos ir teisingumo – ministrų portfeliai.
„Tie asmenys, kurie yra svarstomi į teisingumo ministro poziciją tikrai pasižymi autoritetu, patirtimi ir tikrai nekelia jokių abejonių dėl lojalumo valstybei ir viešojo intereso gynimo“, – kalbėjo G. Paluckas.
Būsimasis premjeras sakė, kad pirmojo vizito galėtų vykti į Lenkiją ar Ukrainą, tačiau pridūrė dėl to pasitarsiantis su šalies vadovu.
G. Paluckas: taisydami biudžetą svarstysime didesnį finansavimą VSD ir teisėsaugai
Būsimasis premjeras G. Paluckas sako, kad peržiūrint 2025 metų valstybės biudžetą, bus kreipiamas dėmesys į nepakankamą teisėsaugos ir žvalgybos institucijų finansavimą.
„Teisėsaugos ir žvalgybos institucijų pozicija dėl finansavimo yra aiški, visai neseniai Seime vyko susitikimas, seminaras, kur praktiškai nebuvo nė vienos institucijos, kuri nebūtų patenkinta finansavimu“, – Seime žurnalistams ketvirtadienį sakė būsimasis premjeras G. Paluckas.
„Tos problemos yra žinomos ir į jas bus kreipiamas dėmesys taisant 2025 metų šalies biudžetą“, – pridūrė jis.
Socialdemokratas teigė, kad neimprovizuos ir neįvardins, kiek galėtų didėti finansavimas šioms institucijoms.
„Reikia įvertinti visas išlaidų eilutes. (…) Konkrečiai kiek ir kur galima perskirstyti, reikės įvertinti kartu su finansų ministru“, – kalbėjo G. Paluckas.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys ragina naujuosius valdančiuosius skirti daugiau lėšų Valstybės saugumo departamentui (VSD), priešingu atveju žvalgybos technologijos pasmerktos stagnuoti.
Ketvirtadienį naujos sudėties Seimas imsis pirmojo 2025 metų valstybės biudžeto svarstymo.
Dokumento projekte numatyta, kad VSD finansavimas kitąmet turėtų didėti 2,5 mln. eurų, iki 53 mln. 21 tūkst. eurų.
Vis tik kitų dvejų metų projekcija rodo, kad VSD biudžetas gerokai sumažės. Prognozuojama, kad 2026-aisiais VSD bus skirta 47,6 mln. eurų, 2027-aisiais – 47,8 mln. eurų.
VSD direktorius Darius Jauniškis biudžetą yra prašęs padidinti bent 15 mln. eurų.
Lapkričio pradžioje Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija Seime inicijavo statutinių įstaigų vadovų diskusiją, kuri buvo skirta aptarti sisteminius iššūkius, kaip finansavimas ir darbo užmokestis, kurie lemia pareigūnų migraciją tarp institucijų.
Joje statutinių įstaigų vadovai skundėsi personalo senėjimu bei stygiumi, nepakankamu finansavimu.
