Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija paskelbė, kad šiemetinio konkurso „Moterims moksle“ laureatėmis Lietuvoje tapo tyrėjos Greta Varkalaitė, Šarūnė Daškevičiūtė ir Viltė Janušauskaitė. Kiekvienai jų atiteko 7 000 eurų stipendija už pasiekimus atliekamuose tyrimuose ir gretutinėje veikloje bei siekiant paskatinti jų karjerą moksle. Konkursą surengė trijų Baltijos valstybių mokslų akademijų ir nacionalinių UNESCO komisijos. Iš viso laureatėmis tapo po tris kiekvienos valstybės – Estijos, Latvijos bei Lietuvos – mokslininkes.
Vienas iš konkurso apdovanojimų iškilmingoje ceremonijoje, surengtoje Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijoje, buvo įteiktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Virškinimo sistemos tyrimų instituto mokslo darbuotojai dr. Gretai Varkalaitei.
Anot LSMU atstovų, ši jauna tyrėja siekia patobulinti ankstyvąją skrandžio vėžio diagnostiką. Tam ketina pasitelkti 2021 metų metodu tituluojamą erdvinę transkriptomiką, nustatyti molekulinius pokyčius skrandžio kancerogenezės metu ir įvertinti biožymenis, susijusius su ikivėžinėmis ir navikinėmis būklėmis. Naujausi tyrimai rodo, kad tai sudaro sąlygas retų ląstelių populiacijų, atsakingų už vėžio progresavimą, analizei, naviko potipių ir svarbių vėžio mikroaplinkos veiksnių tyrimui. Jos darbas ne tik prisidės prie fundamentinių žinių apie pagrindinius molekulinius pokyčius, atsirandančius skrandžio kancerogenezės metu, bet ir gali suteikti klinikinės naudos diagnozuojant, prognozuojant ir gydant susirgimą.
„Mokslas man visų pirma reiškia bendruomenę ir komandą, todėl noriu ypatingai padėkoti visai Klinikinės ir molekulinės gastroenterologijos laboratorijos grupei, prof. akad. Limui Kupčinskui, prof. Juozui Kupčinskui bei prof. Jurgitai Skiecevičienei. Jurgita nuo pat mano karjeros pradžios buvo man išskirtinis moters moksle pavyzdys, o aš savo ruožtu tikiuosi, kad mes, šių metų laureatės, šiuo pavyzdžiu tapsime kitoms jaunoms merginoms“, – mintimis dalijosi konkurso laureatė.
2024-aisiais Baltijos valstybių mokslų akademijų bei UNESCO komisijų surengto konkurso laureate tapo ir Šarūnė Daškevičiūtė – Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto doktorantė. Puikiai įvertintas jos darbas, kuriuo mokslininkė padeda siekti vieno Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų – prieinamos ir švarios energijos.
Ji dirba akad. Vytauto Getaučio vadovaujamoje laboratorijoje, kuriančioje ir tiriančioje naujas medžiagas saulės elementams. Šiuo metu plačiausiai naudojami polikristalinio silicio saulės elementai, tačiau juos gaminti brangu ir sudėtinga. Kaip pigi alternatyva sparčiai skinasi kelią perovskitiniai saulės elementai (PSE), kurių efektyvumas per pastarąjį dešimtmetį sensacingai išaugo nuo 3,8 iki daugiau nei 26 proc. Labai svarbi šių PSE konstrukcijos dalis yra krūvininkus transportuojantis sluoksnis, kuris – dažniausiai organinis puslaidininkis kodiniu pavadinimu Spiro-OmeTAD – dar gerokai brangus. Laureatė sintetina ir tiria alternatyvias organines medžiagas, kurios būtų pigesnės ir stabilesnės.
„Šis apdovanojimas man yra didžiulis įvertinimas ir garbė. Kai dešimties metų tęstinis darbas laboratorijoje duoda tokių rezultatų, supranti, kad esi teisingame karjeros kelyje“, – džiaugiasi mokslininkė.
Taip pat buvo apdovanota ir dr. Viltė Janušauskaitė iš Vilniaus Universiteto. Mokslininkė savo mokslines bei pedagogines pareigas šio universiteto Istorijos fakultete derina su įvairiapuse praktine, projektine architektės ir istorikės veikla.
„Kiekvienas pasiekimas turi savo kainą, dažnai rezultatų pasiekiama miego ir laisvalaikio sąskaita, net jei iš šalies atrodo „tau taip lengvai sekasi“. Tai ypač aktualu kalbant apie moteris, bandančias į standartinę 24 valandų parą sutalpinti kelis savo gyvenimus. Todėl Baltijos valstybių mokslų akademijų ir nacionalinių UNESCO komisijų surengto konkurso „Moterims moksle” apdovanojimas toks svarbus“, – teigia dr. V. Janušauskaitė.
Pranešime pažymima, jog artimiausiu metu ji ketina, remdamasi nauja dar nepublikuota medžiaga ir disertacija, parengti monografiją spaudai užsienio leidykloje anglų kalba. Joje atsispindės urbanistinio paveldo apsaugos istorija sovietų okupuotoje Lietuvoje, lyginant su tarptautiniais paveldosaugos kontekstais, – nuo idėjų lygmens iki kasdienybės istorijos atvejų: Estijos – buv. SSRS lygmens, Čekijos – buv. Čekoslovakijos, iš kurios periminėta regeneracijos metodika, Prancūzijos – Vakarų Europos, secteur sauvegardé (saugomos miesto dalies) koncepto.
