Siaubo filmo scenarijų primenanti prekybos žmonėmis byla toliau nagrinėjama Kauno apygardos teisme – pagaliau baigtos liudytojų apklausos. Primename, kad šioje byloje Jogirdas Ramanauskas ir Andrius Milevičius kaltinami tuo, jog prisidengdami globos įstaiga, verbavo socialiai pažeidžiamus asmenis (daugiausiai senjorus) į sodybą, vertė juos dirbti, vogė jų išmokas, svaigino juos vaistais.
Minėtiems jaunuoliams pareikšti itin sunkūs kaltinimai, užtraukiantys ilgas laisvės atėmimo bausmes – tarp jų ir prekyba žmonėmis, neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Taip pat pareikšti ir kiti kaltinimai, susiję su išgrobtomis išmokomis, paimtais prisijungimo prie bankų duomenimis.
Portalo žiniomis, daugelis liudytojų šioje byloje yra socialiai pažeidžiami – neįgalūs, priklausomi nuo narkotinių medžiagų ar alkoholio, vyresnio amžiaus. Daugelį jų J. Ramanauskas įtikindavo atvykti į jo sodybą pagyventi, nors kelis buvo paėmęs už rankos ir išvežęs.
Jiems atvykus, J. Ramanauskas paimdavo jų asmens dokumentus, banko prisijungimų duomenis, kai kuriais atvejais jų vardu paimdavo paskolas, sudarydavo sutartis su mobiliojo ryšio operatoriais, svaigindavo nukentėjusius asmenis vaistais.
Visai tai vyko nuošalioje Radviliškio rajone esančioje sodyboje, kur veikė J. Ramanausko valdoma asociacija „Angelų mergelė“, neva turėjusi rūpintis sunkiai besiverčiančiais žmonėmis.
O kitas kaltinamasis, Andrius Milevičius, ne vieno liudininko jau buvo įvardytas kaip dešinioji J. Ramanausko ranka.
Tiesa, verta pažymėti, jog nors bylos nagrinėjimo eigoje didžioji dalis laiko skirta įvykiams sodyboje, J. Ramanauskas dar ir nuomojo kambarį trijų kambarių bute, esantį Sukilėlių prospekte.
Apie tai dar gegužę vykusių posėdžių metu pasakojo vienas liudininkas, iš pradžių už išnuomotą kambarį mokėjęs 100 eurų, o vėliau už nuomą nemokėjęs, nes dirbo dykai J. Ramanausko valdomame bare. Anot šio liudininko, minėtame trijų kambarių be jo gyveno dar keli kiti senjorai, kurie ko gero buvo laikomi ten prieš jų valią.
Šaltinių duomenimis, nuo J. Ramanausko galėjo nukentėti apie 20 aukų, o nusikaltimus jis galėjo daryti ir teisminio proceso metu, mat iki šiol nebuvo sulaikytas.
Paskutiniame įvykusiame posėdyje buvo apklausti paskutiniai liudininkai byloje. Tai padaryti teismas planavo jau anksčiau, tačiau vienas posėdis byloje buvo atidėtas, mat į teismo posėdį anksčiau neatvyko kaltinamasis A. Milevičius.
Teko pastebėti ir kelis pokyčius kaltinamųjų atžvilgiu – J. Ramanauskas šį kartą į teismo salę buvo įvestas policijos konvojaus. Taip yra todėl, jog jis yra suimtas kitoje baudžiamojoje byloje.
Kad A. Milevičius anksčiau vengė pasirodyti teisme pažymėjo ir bylą nagrinėjantis teisėjas Valdas Vitunskas. Jis paklausė kaltinamojo, kodėl jis neatvyko į ankstesnius posėdžius.
O paaiškinimas buvo labai paprastas – esą šis supainiojo teismo posėdžio datas ir atvyko ne tą valandą.
Buvo galima pastebėti, jog A. Milevičius taip pat atvyko sumuštas, tačiau kas jį sumušė, jis komentuoti nenorėjo.
Pažinojo kaltinamąjį nuo vaikystės
Paskutinio posėdžio metu parodymus davė du liudytojai. Viena iš jų yra policijos tyrėja, kuri apklausė vieną iš liudytojų šioje byloje – Aurimą Masiulionį.
Beje, jis šis asmuo anksčiau buvo teistas 10 kartų – paskutinį kartą jo pavardė žiniasklaidoje minėta 2022 m., kai jis kartu su bendrininku Ramūnu Drukteniu buvo nuteistas už moters išžaginimą, paskiriant realią laisvės atėmimo bausmę.
Anot pareigūnės, parodymus jis davė būdamas įkalintu Kauno tardymo izoliatoriuje, jie buvo užrašyti raštu.
Daug išsamesnius parodymus davė kita apklaustoji liudininkė. Garbaus amžiaus moteris pažinojo J. Ramanauską kur kas geriau, nei kiti anksčiau parodymus davę liudininkai.
Mat ji J. Ramanauską pažįsta daugiau nei 10 metų – dar nuo vaikystės. Beje, pats J. Ramanauskas yra gana jauno amžiaus – policijai 2020 m. gruodį atliekant kratas Radviliškio sodyboje, J. Ramanauskui buvo vos 24 metai.
Liudininkė J. Ramanauską pažįsta todėl, kad tuomet bendravo su jo močiute. Tuomet kartu eidavo grybauti, uogauti. Ji pažįsta ir kitą kaltinamąjį, mat anksčiau susipažino su jo dabar jau mirusia drauge.
Savo santykius su Jogirdu ji apibūdino kaip šiltus – teigė, jog ir vaikystėje ir vėliau (jau J. Ramanauskui einant į mokyklą, šis atlėkdavo pas moterį pabūti po pamokų) jie išliko artimi.
„Jis prie manęs glausdavosi lyg prie mamos“, – pasakojo moteris.
Tai per daug gal ir nestebina – portalo žiniomis, J. Ramanauskas anksčiau gyveno vaikų namuose.
Tuo metu moteris gyveno name esančiame netoli Kauno marių. Dabar šis namas yra nugriautas, o ji ir toliau gyvena netoli Kauno marių, tik jau palapinėje. Išgyvena iš pensijos ir piniginių išmokų negalią turintiems žmonėms.
Anksčiau šiai liudininkei byloje irgi buvo pareikšti įtarimai – buvo manoma, jog ji galėjo bendradarbiauti su J. Ramanausku.
Visgi, šiandien ji yra laikoma tik įvykių liudininke – išgirdus jos pasakojimą galima suprasti, jog ji ir pati nukentėjo nuo J. Ramanausko.
Šiurpios gyvenimo sąlygos
Liudininkės apklausa tęsėsi apie valandą ir buvo pakankamai sudėtinga, mat moteris beveik nieko neprisiminė.
Pavyzdžiui, ji pasakojo, jog sodyboje tuo metu gyveno su dar 4 ar 5 kitais gyventojais, bet prisiminė tik dviejų iš jų vardus. Vėliau prokurorei, kaltinamųjų gynėjams ir aukas atstovaujantiems advokatams užduodant klausimus, ji visgi šį bei tą prisiminė apie kitus gyventojus.
Garbaus amžiaus moteris pasakojo, jog per prievartą į sodybą išvežta nebuvo – ji ten buvo išvykusi prižiūrėti gyvulius (ožką ir kiaulę, kuri vėliau buvo papjauta), gaminti maistą. Tuo metu ją sudomino toks J. Ramanausko pasiūlymas.
Apie kitus gyventojus ji kalbėjo lakoniškai – kaip vaizdingai išsireiškė, kiekvienas iš jų buvo „atskira respublika“, o tarpusavyje jie daug nebendravo.
Visgi tam tikrus bruožus ji įvardijo – kiti gyventojai buvo vidutinio ar vyresnio amžiaus, daugelis turėjo psichinę negalią. Jie pagal galimybes dirbo ūkio darbus.
Ar J. Ramanauskas iš jų grobė išmokas bei ar buvo pasisavinęs jų asmens dokumentus, ji nežino. Taip pat ji nežinojo, ar jie buvo svaiginami vaistais, ar ne. Ji pati teigė, jog daugybę metų vartoja vaistus nuo skausmo, tad juos J. Ramanauskas ir parūpindavo.
Kai kurie kiti liudininkai buvo kėlę versiją, jog psichotropinių medžiagų buvo dedama į maistą, tačiau liudijusi moteris teigė, jog tai – pramanai, kurių neįmanoma įrodyti.
Šioje sodyboje ji praleido kelis metus savo gyvenimo – kaip pati nurodė, bent kelis kartus teko pasodinti ir nuimti derlių. Ji taip pat gamino maistą visiems sodybos gyventojams, tačiau už visus minėtus darbus negavo nė cento.
O maistą atveždavo J. Ramanauskas – panašias įvykių versijas pasakojo ir kiti liudininkai. Moteris pasakojo, jog sodybos gyventojai turėjo gana ribotą judėjimo laisvę – iš sodybos ribų galėjo išeiti tik iki parduotuvės.
Tik vykdė nurodymus
Anot moters, buvo vienas atvejis, kuomet sodybos gyventoja bandė pabėgti, tačiau buvo surasta ir grąžinta atgal. Tik liudininkė pabrėžė, jog bandžiusi pabėgti moteris turėjo rimtų psichinių problemų.
Tačiau ir pati liudininkė pasakojo, jog ilgainiui nebenorėjo likti sodyboje.
„Kartais užknisdavo, kad tai kaip tarnavimas. Tu kaip pririštas“, – teisme sakė senjorė.
Lyg nebūtų pakankamai akivaizdu, kad J. Ramanauskas buvo sukūręs prekybos žmonėmis schemą, moteris taip nurodė, jog J. Ramanauskas pasiimdavo jos pensijos išmoką.
Senjorė dėl to kaltino pati save – pabrėžė, jog per „durną galvą“ atidavė savo el. parašo prisijungimą išnaudotojui. Kaip minėjome, liudininkė negalėjo tiksliai pasakyti, ar tokius jautrius duomenis buvo perdavę ir kiti gyventojai.
Tačiau, toks variantas neturėtų būti atmestas, mat kaip ji pabrėžė, nei vienas iš gyventojų tikrai nemokėjo nei už nuomą, nei už elektrą, nei už maistą, nei kitus „patogumus“.
Ji pati pripažino, kad aklai vykdė J. Ramanausko nurodymus ir panašu, jog gailėjosi tokio poelgio.
Paskelbta ilga pertrauka
Daugiau liudininkų apklausų šioje byloje kol kas nenumatoma – kitame posėdyje visos šalys planuoja išsakyti baigiamąsias kalbas.
Tiesa, tai įvyks tik kitais metais. Nors posėdį buvo planuojama suorganizuoti net ir kitą savaitę, su tuo nesutiko J. Ramanausko gynėja-advokatė, kuri tuomet švęs gimtadienį. Tad Temidės žodžio dar teks palaukti.