Spaliui einant link pabaigos sinoptikai pradeda tikrinti prognozes, mėgindami nustatyti, kada gi Lietuvoje sulauksime pirmojo sniego. Apie aiškesnius prognozių rodiklius bei pastarojo dešimtmečio sniego pasirodymo statistiką Lietuvoje skelbia ir visiems suprantama kalba apie orus bei klimatą rašantis meteorologas Gytis Valaika.
„Ar jau laukiate pirmojo sniego?“, – savo įrašą „Orai ir klimatas Lietuvoje“ šeštadienio dieną pradėjo G. Valaika.
Sinoptikas teigia, jog reguliariai prognozes dėl pirmojo sniego, kuris daugeliui „kaip psichologinis lūžio taškas, rodantis, kad žiema jau netoli“, pradeda tikrinti jau spalio viduryje.
„Iki šiol sniegas tolimose prognozėse tai atsirasdavo, tai dingdavo, bet dabar situacija tampa aiškesnė. Galima drąsiau apie tai kalbėti“, – įraše rašo sinoptikas.
Pasak meteorologo G. Valaikos, skirtingi orų modeliai šiuo metu skaičiuoja, jog šaltojo oro masė į Lietuvą atkeliaus kartu su ilguoju Vėlinių savaitgaliu – tada galime tikėtis ir pirmojo sniego (šlapdribos).
„Žinoma, ši prognozė dar gali koreguotis, tačiau tiek ECMWF, tiek GFS, tiek kiti modeliai jau skaičiuoja pirmųjų snaigių pasirodymą, todėl pasitvirtinimo tikimybė ganėtinai aukšta“, – „Orai ir klimatas Lietuvoje“ paskelbtame įraše informuoja sinoptikas.
„Kas vyksta Kaune“ primena, jog rašėme apie tai, kad šią savaitę dar džiugins rudeniškai šilti orai, taip pat apie tai, kokią žiemą šiais metais prognozuoja meteorologai.
G. Valaika dalinasi ir statistika, kada pirmojo sniego Lietuva sulaukė pastarąjį dešimtmetį, laikotarpiu nuo 2015 iki 2023 metų.
Pasak jo, pirmasis sniegas Lietuvą 2023 metais pasiekė net spalio 8 dieną, 2022 m. žemę pabalino tik lapkričio 18 dieną, 2021 m. lapkričio 8 d. snaigių pažėrė Visagine, 2020 m. sniegas pasirodė tik lapkričio 20 d., 2019 metais pirmasis sniegas iškrito net spalio 8 d., 2018 m. – spalio 29 d., 2017 m. – spalio 25-ąją, 2016 m. spalio 21-ąją, o 2015 m. – rytinėje šalies dalyje snigo tik lapkričio 22-ąją dieną.
Įraše meteorologas pateikė ir pagrindinius orų modelių skaičiavimus Kauno miestui.
„Kuo spalvotos linijos tarpusavyje glaudesnės, tuo prognozės patikimumas yra didesnis“, – komentavo jis.
