Seimas įpareigojo užsieniečius ir juos samdančias įmones nuo 2026 metų aptarnauti klientus lietuvių kalba.
Tuo pačiu Seimas juos atleido nuo prievolės mokytis lietuvių kalbos, jei tai nebus nuolatinė tokių darbuotojų veikla, pavyzdžiui, jei jie parduos prekes ar savo surinktas miško gėrybes mugėse ar kitose vietose, pavyzdžiui, per šventes prekiaus gėlėmis.
„Šis reguliavimas nebūtų taikomas dviem atvejams: tada, kai vieną kartą asmuo atvyksta į Lietuvą, būtent į muges, tiesiog prekiauti savo darbais, arba jeigu asmuo nuolat nevykdo tokios veiklos, pavyzdžiui, savo bijūnus rugsėjo 1 dieną parduoda prie parduotuvės. Tai būtų labai siaura išimtis, labai tikslinė ir tai neliestų tų žmonių, kurie vykdo veiklą nuolat. Tiems žmonėms galiotų reguliavimas“, – prieš balsavimą teigė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
Ši išimtis taip pat negalios užsieniečiams, kurie turės leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, bet versis prekyba nuolat.
Už tokias Valstybinės kalbos įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 78, o susilaikė penki.
„Išvykę Lietuvos piliečiai greitai prisitaiko ir išmoksta susikalbėti Anglijoje, Portugalijoje“, – Seimo posėdyje teigė konservatorius Vilius Semeška.
Pasak jo, įstatymas įsigalios daugiau nei po metų, todėl užsieniečiai turės laiko išmokti kalbą.
„Tai reiškia, kad visus metus turės galimybę bendrovės savo darbuotojus nusiųsti į kursus, investuoti, nes būtent bendrovės ir turi būti suinteresuotos, kad jų darbuotojai teiktų aukščiausios kokybės paslaugas valstybine kalba. Tai yra jų reputacijos klausimas“, – tvirtino V. Semeška.
Tuo metu liberalas Viktoras Pranckietis ragino tų užsieniečių, kurie atvažiavo į Lietuvą bėgdami nuo karo, nenuteikti prieš lietuvių kalbą brukant ją per prievartą.
„Tada jie bus tokie padaromi lyg ir kankiniai, ir manau, kad jie nebenorės to“, – prieš balsavimą pareiškė V. Pranckietis.
„Tapsime baudėjais ir turėsime tokią priešingą reakciją. Neišvengiamai šis įstatymas neveiks, nes tie žmonės keičiasi ir jie dabar, jeigu jų dar nėra, jie atvažiuos 2026 metų pradžioje ir jau turės mokėti lietuvių kalbą“, – pridūrė jis.
Seimą įpareigoti užsieniečius aptarnauti klientus lietuvių kalba ragina konservatorė Dalia Asanavičiūtė, parengusi atitinkamas Valstybinės kalbos įstatymo pataisas.
Seimas įpareigojo tiesiogiai paslaugas teikiančius užsieniečius mokėti bazinį lietuvių kalbos lygį. Už tokių įpareigojimų vykdymą bus atsakingos ir valstybės institucijos, užsieniečius įdarbinančios įmonės, vadovai ir patys užsieniečiai.
Gamintojai, pardavėjai, paslaugų teikėjai bus įpareigoti pateikti vartotojams svarbiausią informaciją apie prekes ir paslaugas valstybine kalba ir ja ženklinti prekes.
D. Asanavičiūtė anksčiau BNS yra sakiusi, kad pataisos siūlomos prevenciškai, o ne todėl, kad yra daug pažeidimų ar nesusikalbėjimo problema būtų didelė.
Anot Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, gyventojų skundų, kad informacija apie prekę ar paslaugą nebuvo suteikta valstybine kalba, nėra daug.
Valstybinė mokesčių inspekcija, be kita ko, yra paskelbusi kriterijus ir pavyzdžius, kada žmogaus veikla nėra laikoma nuolatine.
