Paskutiniu metu žiniasklaidoje vis dažniau figūruoja terminas „meteorologinis balionas“ – fiksuoti jau du atvejai, kai tokiais balionais skirtingose Lietuvos vietose nusileido kontrabandinių cigarečių iš Baltarusijos siuntos. Apie tai, kas yra meteorologiniai balionai ir kaip jie susiję su atmosferos matavimu ir orais, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) meteorologas Gytis Valaika.
„Pastaruoju metu žiniasklaidoje dažniau pasirodo pranešimai apie kontrabandininkų siunčiamus krovinius, kuriems skraidinti pasitelkiami meteorologiniai balionai (pūslės). Jų visai nesunkiai galima įsigyti internete vos už keliasdešimt eurų. Nežiūrint to, meteorologiniai balionai kasdien visame pasaulyje naudojami atmosferos sąlygų skirtinguose aukščiuose nustatymui bei įvairiems moksliniams tyrimams“, – taip savo įrašą pradeda G. Valaika.
Pasak meteorologo, tokie balionai reguliariai, tai yra kiekvieną naktį (00:00 UTC laiku – 03:00 Lietuvos laiku), leidžiami ir iš Kaune esančios meteorologijos stoties.
„Na o vandeniliu užpildytas meteorologinis balionas iškelia pritvirtintą nedidelę baltą dėžutę – radiozondą (kuris sveria panašiai tiek kiek išmanusis telefonas). Šiuo prietaisu iki apatinio stratosferos sluoksnio (vidutiniškai iki 30 km aukščio, kur dėl išretėjusios atmosferos balionas labai išsipučia ir galiausiai sprogsta) atliekami meteorologiniai matavimai“, – rašoma G. Valaikos pranešime.
Kas yra radiozondai ir kuo jie naudingi?
„Radiozondai kildami į stratosferą matuoja atmosferos slėgį, oro temperatūrą, rasos taško temperatūrą, santykinę drėgmę, vėjo greitį ir kryptį“, – aiškina G. Valaika.
Jo teigimu, atmosferos radiozondavimas yra itin svarbus norint sužinoti kokios sąlygos yra aukštai atmosferoje.
„Be reguliariai atliekamo radiozondavimo ir lėktuvų perduodančių svarbią meteorologinę informaciją orų prognozės būtų mažiau tikslios“.
Radiozondavimas Lietuvoje
Kaip informuoja meteorologas, Lietuvoje šis matavimas atliekamas vieną kartą per parą, tad per metus paleidžiamos maždaug 365 tokios dėžutės.
„Daugelis jų nukrenta iki 100–150 km atstumu aplink Kauną. Nemažą dalį jų surenka radiozondų ieškotojai, kuriems tai yra kaip netipinė pramoga – savotiškas geolokacinis žaidimas“, – rašo G. Valaika.
Ką daryti su rastu radiozondu?
LHMT meteorologas Gytis Valaika įraše taip pat pabrėžia, jog jau kurį laiką visi radiozondai ženklinami specialiu lipduku, kuris informuoja, jog tai – nepavojingas meteorologinis prietaisas.
Suradus nukritusį radiozondą, jį reikėtų saugiai išmesti arba tiesiogiai perduoti Kauno meteorologijos stoties (adresas Rapsų g. 5, Noreikiškių k., Kauno r. sav.) darbuotojams.
„Kiekvieną naktį vykdomo atmosferos radiozondavimo metu surinktą informaciją galite rasti čia“, – informacija dalinasi meteorologas.
