Vos 130 metrų ilgio Rūtų gatvė Žaliakalnyje saugo daugybę įdomių istorijų. Tarpukariu čia gyveno žinomas geologas Juozas Dalinkevičius, istorikas Ignas Jonynas, čia stovėjo talpus Sofijos Dombrauskienės pigių butų namas nuomai, o kaimynystėje baltąją pilaitę pasistatė architektas Feliksas Vizbaras. Nedidukėje gatvėje gyveno ir keliasdešimt vaikų, mėgdavusių žaisti netoliese įrengtoje Kauko alėjoje su fontanu ir baseinu.
Įdomybes apie tarpukariu įkurtą Rūtų gatvę spalio 3 d. „Istorijų festivalio” ekskursijos dalyviams pasakojo Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus muziejininkė Irma Grigaitytė.
Turėjo sumažinti daržus
Į 1929 m. įkurtą Rūtų gatvę muziejininkė I. Grigaitytė dalyvius atvedė iš Kauko alėjos pusės. Vos 130 m ilgio gatvėje šiuo metu stovi 13 namų. Tarpukariu, prieš kuriant Rūtų gatvę, toje vietoje buvo pravažiavimas į čia buvusius didelius Rybakovo, Bogdanavičių, Bielopetravičių ir Dombrauskio sklypus.
Kauno miesto planavimo ir statybos komisijai 1927 m. atvykus matuoti, kur galėtų eiti naujoji gatvė, nustatyta, kad dešinėje pusėje visi sklypai turės būti sumažinti apie 2,5 metro, mat tiek jie išlindo į būsimą gatvę. Sklype, kur dabar stovi namas Nr. 12, komisija rado 15 kv. m burokų lysvę, kurią komisija įvertino 25 Lt, tiek pat įvertino čia augančią seną obelį, netoli augo ir nedidelė laukinė slyva, verta 5 Lt. Sklypą nuomojęsi Marija ir Juozas Grabliauskai turėjo nurauti burokus, nukirsti medžius ir už tai gavo kompensaciją.
Istorikas pristatė antrą aukštą
Rūtų g. 3 name kelis dešimtmečius gyveno istorikas, diplomatas Ignas Jonynas (1884-1954). Jis lietuviškai enciklopedijai rašė straipsnius apie kunigaikščius, didikus ir kt. Svarbiausiu istoriko darbu laikoma knyga „Vytauto šeimyna“.
Sklypą I. Jonynas nuomojosi iš savininko Rybakovo. Beje, tarpukariu buvo įprasta nuomotis, o ne pirkti sklypus, atskleidė muziejininkė. I. Jonyno žemės sklypo nuoma metams atsiėjo 265 Lt. Palyginimui, vidutinė valdininko alga tuomet siekė 200 Lt./mėn.
1928 m. istorikas I. Jonynas kreipėsi į miesto statybos skyrių dėl seno namo rekonstravimo, kad galėtų užstatyti antrą aukštą ir padidinti namą. Po rekonstrukcijos (inžinierius Klaudijus Dušauskas-Duž) name buvo įrengti du butai.
Vėliau namas buvo perstatytas. Jis įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
Namų observatorijoje stebėdavo žvaigždes
Dab. Rūtų g. 16 name su pertrauka kelis dešimtmečius gyveno geologas, geografas, mineralogas, astronomas, akademikas Juozas Dalinkevičius (1893-1980). Jis laikomas geologijos-kartografijos tyrimų pradininku Lietuvoje, yra sudaręs vienuolika Lietuvos paviršiaus žemėlapių, dėstė Kauno, Vilniaus universitetuose.
Kuriant Rūtų gatvę, šis sklypas priklausė Dombrauskiui. Čia namą pastatė ir apsigyveno Bronius Šaulys, vėliau sklypą perėmė J. Dalinkevičius kartu su Kaziu Abaravičiumi. Po metų buvo kreiptasi į statybos skyrių su prašymu namą rekonstruoti, įrengti du butus, pastatyti antrą aukštą. Vėliau buvo pristatytas bokštelis, įrengta observatorija.
„Juozas Dalinkevičius Rūtų gatvę tarsi priartino prie žvaigždžių, mat name buvo įrengta nedidelė observatorija, iš kurios jis, o kartais ir kaimynai, stebėdavo žvaigždes. Atsiminimuose rašoma, kad observatorijoje stebint žvaigždes ir besigrožint dangaus platybėmis prabėgo daugybė šeimos naktų“, – sakė muziejininkė I. Grigaitytė.
Ekskursijoje dalyvavusi Rūtos g. gyventoja Almė pasakojo, kad jos vaikystėje čia gyveno trisdešimt keli vaikai, gatvė buvo itin gyva. Ji mena, kad su kitais vaikais J. Dalinkevičiaus namų observatorijoje stebėjo žvaigždes.
„Rūtų gatvėje ir ant Kauko laiptų prabėgo graži vaikystė. Menu, gatvė dar buvo smėlėta, vėliau išasfaltavo. Draugavom su vaikais iš įstabiosios architekto F. Vizbaro pilies“, – sakė gyventoja Almė.
J. Dalinkevičiaus vardu 1991 m. buvo pavadinta Sekstanto žvaigždyno žvaigždė.
Verslavo iš nuomos
Dab. Rūtų g. 5 namas stovi sklype, kuris tarpukariu priklausė Dombrauskiui. Tarpukariu name gyveno Stefanija Dombrauskienė, nuomojusi patalpas keliolikai žmonių.
„Šį namą pavadinčiau labiausiai apstatytu ir apgyvendintu Rūtų gatvės namu, nes Stefanija čia buvo pristačiusi daug įvairių namelių ir išnuomojusi juos žmonėms. 1924 m. ji kreipėsi į miesto statybos skyrių su prašymu iš mūrinės malkinės padaryti gyvenamąjį namą, malkinės 2 a. jau buvo įrengtas butas, planuota apgyvendinti ir 1 a. Leidimas duotas“, – pasakojo muziejininkė I. Grigaitytė.
1938 m. sklype stovėjo keturi namai, juose gyveno vienuolika žmonių, nuomos kaina svyravo nuo 25 iki 70 Lt./mėn.
Mokesčių inspekcija paskaičiavo jai 1939-1943 m. per metus sumokėti po 877 Lt. mokesčių. S. Dombrauskienė labai pasipiktino, kodėl jai pakėlė mokesčius, nes praėjusį penkmetį mokėdavo po 746 lt./m. Rašte inspekcijai savininkė pažymėjo, kad jos namai yra seni, statyti prieš 1914 m., ne visuose butuose yra vandentiekis, tik pas ją neseniai atvestas, kiti nuomininkai ateina pas ją nusiprausti. Kanalizacijos irgi nėra, ne visuose kambariuose įvesta elektra. Be to, tiesiant Rūtų gatvę buvo paimta dalis jos sklypo, teko nugriauti namą. Ji pažymėjo, kad yra 72 m. našlė ir dar turi paėmusi 4 tūkst. paskolą. Atsižvelgiant į išdėstytus faktus, ji prašė grąžinti mažesnius mokesčius.
Mokesčių inspekcija atsakė, kad paskolą ji buvo paėmusi buities gerinimui ir turėjo atvesti vandentiekį, sutvarkyti kanalizaciją, pastatyti skalbyklą, po to būtų galėjusi ir nuomos kainą pakelti bei reikiamus mokesčius sumokėti, bet to nepadarė. Mokesčiai nebuvo sumažinti. Dabar stovintis namas sklype buvo pastatytas 1941 m.
Šalia planavo valstybės rūmus
Kaunui būnant laikinąja sostine nutarta ant Parodos kalno statyti vyriausybės rūmus. Iš K. Petrausko gatvės turėjo būti iškilmingas įvažiavimas, prie Radastų gatvės turėjo stovėti Prezidento rūmai, Prezidentūros kanceliarija, Ministrų tarybos rūmai bei Valstybės tarybos namai. 1939 m. buvo paskelbtas tarptautinis Lietuvos vyriausybės rūmų konkursas, gautas 51 pasiūlymas, kaip rūmai galėtų atrodyti. Laimėjo trys projektai: Adolfo Szyszko-Bohusz iš Lenkijos, Nikolajaus Bode ir Nikolajaus Voito iš Rygos ir Eugen Lutterkl iš Rio de Žaneiro. Tačiau idėja taip ir nebuvo įgyvendinta – buvo atgauta istorinė sostinė Vilnius, prasidėjo karas.
„Buvo numatyta išpirkti visus Rūtų gatvės namus, juos nugriauti, įsigyti planuota ir F. Vizbaro sklypą. Galvota ten įkurti prezidento parką, pastatyti tarnautojų namus, ūkinius pastatus. Statybos neįvyko Lietuvai praradus Nepriklausomybę, institucijos buvo iškeltos į Vilnių. Jei ne Antrasis pasaulinis karas, čia turėtume gražius rūmus“, – teigė muziejininkė I. Grigaitytė.
