Parengtas ir jau viešinimas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas, kurio tikslas – pritarti, kad kitomis naudmenomis būtų paversta apie 0,34 ha dalis valstybinės reikšmės miško žemės miesto savivaldybės patikėjimo teise valdomame valstybinės žemės sklype.
Sklypo paskirtis – miškų ūkio, plotas – 2,3620 ha, naudojimo būdas – rekreacinių miškų sklypai.
Pasak sprendimo projekto rengėjų iš savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus, miškų keturiuose kvartaluose (jų numeriai nurodyti miesto politikams skirtame Aiškinamajame rašte) esančiuose „taksaciniuose sklypuose formuojamas žemės sklypas (planuojama paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) D kategorijos Verslo gatvės daliai įrengti“.
Už miško plotelio paėmimą „visuomenės reikmėms“ savivaldybė sumokės kompensaciją
Kai politikai sprendimui pritars, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis bus įpareigotas sumokėti į valstybės biudžetą už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis Valstybinės miškų tarnybos 2024 m. liepos 16 d. pažymoje nustatytą piniginę kompensaciją – 16 984,74 Eur. Lėšos – miesto savivaldybės biudžeto.
Sumokėjus kompensaciją, reikės pateikti pasiūlymą ir dokumentus dėl valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų tikslinimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai – valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo organizatorei.
Procedūros dėl miško dalies pavertimo kitomis naudmenomis vyksta nuo praėjusių metų pradžios. 2023 m. sausio 11 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu buvo organizuotas teritorijos, esančios kvartale tarp Islandijos pl., Sandraugos g. ir Verslo g. ir reikalingos inžinerinės infrastruktūros plėtrai, detaliojo plano rengimas. Tikslas – inžinerinės infrastruktūros vystymo ir įgyvendinimo gairių nustatymas, valstybinės reikšmės miško sklypo padalijimas ir miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis.
Kauno SĮ „Kauno planas“, vykdydamas paslaugų teikimo (o tai irgi apmoka savivaldybė) sutartį, parengė ir suderino šios teritorijos planavimo dokumentus. Gegužės 24-ąją miesto savivaldybės administracijos direktorius patvirtino detalųjį planą.
Juo, kaip aiškina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, „suplanuojama apie 19 813 kv. m teritorija, esanti kvartale tarp Islandijos pl., Sandraugos g. ir Verslo g., Kaune, ir reikalinga inžinerinės infrastruktūros plėtrai – Verslo gatvės daliai įrengti, padalijant valstybinės reikšmės miško sklypą ir miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis. Tai – kitos paskirties žemė, pagal naudojimo būdą – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija.
Anksčiau Nekilnojamojo turto registre įregistruotas valstybinio miško sklypas (paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – rekreacinių miškų sklypai, plotas – 2,3620 ha, Verslo g. 22, Kaunas) „detaliojo plano sprendiniais yra sumažinamas iki 2,0179 ha ploto bei padalijamas į 2 atskirus sklypus: I – 1,9058 ha ir II – 0,1121 ha. (…) Detaliojo plano riba sutampa su projektuojamo sklypo riba. Detaliuoju planu projektuojamas žemės sklypas (plotas – 1,9813 ha, paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) D kategorijos Verslo gatvei,“ – išdėstyta Aiškinamajame rašte.
Tam, ką sumanė savivaldybės administracija, turi pritarti vietos politikai
Kadangi į formuojamus žemės sklypus patenka LR Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotai (apie 0,34 ha). Kuri valstybės miško dalis konkrečiai tenka gatvei ir kuri – galimoms statyboms greta miško (Kauno miesto plėtrai), ne taip paprasta politikams susigaudyti. Jau ne vienas miškas, patenkantis į miesto teritoriją, yra „apkarpytas“, tai nėra ko stebėtis, kad dažniausiai sprendimai Kauno taryboje priimami nesigilinant į tai, už ką balsuojama. Dažnai, – ir visai nebalsavus, „bendru sutarimu“. Beje, Miško gatvę Kaunas jau seniai turi, o čia – Verslo…
Šiuo atveju sprendimo iniciatoriams ir jo vykdymo organizatoriams svarbu, kad LR miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. O vienas iš jų – „inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti“.
Tiesa, vien savivaldybės norų ir jos tarybos sprendimo dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis valstybės reikšmės miškų plotuose nepakanka. Tai galima tik tuo atveju, kai Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų.
Pažymėtina, kad tokie plotai yra tikslinami vadovaujantis Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašu, patvirtintu Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu. Apraše nustatyta, kad schemos gali būti tikslinamos, „kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas patvirtintuose detaliuosiuose, specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose, parengtuose vadovaujantis įstatymo nustatytais miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis išimtiniais atvejais ir atsižvelgiant į nustatytus žemės pavertimo kitomis naudmenomis apribojimus“.
Beje, Miškų tarnyba paruošė Kauno miesto savivaldybės siūlomų tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemas, siūlomų tikslinti plotų sąrašą, o taip pat pateikė išvadą dėl plotų atitikties arba neatitikties miško žemės reikalavimams. Minėta tarnyba, vadovaudamasi įstatymais bei kitais teisės aktais, apskaičiavo ir piniginės kompensacijos už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis dydį – 16 984,74 Eur.
„Šiai veiklai lėšos numatytos Kauno miesto savivaldybės biudžete (…) priemonės pavadinimas – „Žemės paėmimas visuomenės poreikiams, nekilnojamojo turto įsigijimas savivaldybės nuosavybėn bei miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis“, – paaiškino Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas.
Siūlydamas politikams pritarti sprendimo projektui (artimiausias Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdis numatytas spalio 8-ąją), vedėjas primena, jog „savivaldybės administracijos specialistai šiam sprendimo projektui pastabų nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo projektas nėra norminis teisės aktas, jo nereikia viešai skelbti Teisės aktų registre“.