Išvykimo krepšį reikėjo būti susiruošus jau vakar. Jame – būtiniausi daiktai, kurių gali prireikti per artimiausias 72 valandas, sako Vilniaus saugaus miesto centro pasirengimo ekstremalioms situacijoms instruktorius Gabrielius Edvinas Klimenka.
Rugsėjo 15 d. Kauno Švč. Trejybės bažnyčios lankytojams jis skaitė paskaitą „Išvykimo krepšys“.
Vengti kamufliažo raštų drabužių
Į ekstremalią situaciją pakliūti galima bet kuriuo metu: tai gaisras namuose, pasiklydimas miške ar prasidėjęs karas. Tokioms situacijoms reikia būti pasiruošus iš anksto – šalia namų durų laikyti paruoštą išvykimo krepšį-kuprinę su būtiniausiais daiktais, kurie leis tris paras išgyventi be niekieno pagalbos, nes įprastai per tiek laiko ateina pagalba. Kuprinės svoris neturi viršyti 20 kg, tad patariama išmesti nereikalingas pakuotes, krepšelius ir pan.
Krepšys-kuprinė kaip ir žmogaus apranga turėtų būti ryškių spalvų, patartina vengti kamufliažo raštų drabužių.
„Keliaudami į gamtą žmonės rengiasi kamufliažo rūbais, bet jų nesimato, pasiklydus būna sunku surasti, o ryškią spalvą gelbėtojai pamato iš toli. Jei karo metu būsite apsirengę kaip kombatantas, priešas gali jus nukauti. Savo apranga turite aiškiai parodyti, kad esate civiliai. Išvykimo krepšyje irgi neturi būti militarizuotų dalykų“, – aiškino G. E. Klimenka.
Kiekvienas turi pasiimti po atsarginį drabužių komplektą nuo galvos iki kojų pirštų galiukų: galvos apdangalą, marškinėlius, kelnes, striukę, atsarginius jau panešiotus batus, su kuriais būtų patogu nueiti ir 40 km ir kurie nepraleistų drėgmės. Įsimesti reikia ir devynias poras kojinių – po tris kiekvienai parai. Sušlapus kojas būtina kojines iškart pasikeisti, taip sumažės užtrynimo galimybė. Reikia įsimesti ir apsaugą nuo lietaus – rekomenduojama palapinsiaustę, vadinamąjį „pončą“.
„Pagal karo teisę, kariniuose veiksmuose turi dalyvauti tik kariaujančių šalių karinės pajėgos, o civiliai turi kuo greičiau pasitraukti į saugias teritorijas. Tam sudaromi humanitariniai koridoriai“, – pažymėjo pašnekovas.
Turniketas, dokumentai, vaikų kortelės
Išvykimo krepšyje privalo būti pirmosios pagalbos rinkinys. Svarbiausias dalykas jame – turniketas, skirtas arteriniam kraujavimui galūnėse stabdyti. Instruktorius akcentavo, kad būtina išmokti jį taisyklingai naudoti, jį reikia uždėti per 40 sek. nuo sužeidimo, kol žmogus mirtinai nenukraujavo. Rinkinyje turi būti ir tvarsčiai, kaukės, vaistai nuo peršalimo, viduriavimo ir skausmo bei gydytojo išrašyti vaistai 7 dienoms. Nešiojantieji akinius turi pasirūpinti atsarginiais. Vaistinėlę reikia laikyti greitai pasiekiamoje vietoje.
Į išvykimo krepšį būtina įsidėti dokumentus: pasą, tapatybės kortelę, gimimo liudijimą, santuokos liudijimą, vairuotojo teises. Patekus į blokpostą ar evakuacijos punktą, reikės įrodyti savo tapatybę. Su savimi reikia pasiimti nuosavybę liudijančius buto/namo dokumentus ar jų kopijas. Svarbu pasiimti ir išsilavinimą bei kompetencijas įrodančius dokumentus, evakavusis į kitą miestą bus lengviau įsidarbinti.
Turintieji atžalų į vaikų išvykimo krepšius turi sukrauti neperšlampamas korteles su užrašytu vaiko vardu, pavarde bei tėvų vardais ir pavardėmis, šalia reikia užrašyti tėvų kontaktinius duomenis, jei vaikai pasimestų. Patartina šalia įdėti kitų šeimos narių nuotraukas, atspindinčias realią žmogaus išvaizdą, geriausia paso tipo. Pravers ir užrašinė su tušiniu, nes telefonas gali išsikrauti ar pasimesti. Užrašinėje turi būti surašyti giminių kontaktai. Jei būsite evakuoti į jų gyvenamą miestą, lengviau bus apsistoti pas juos, o ne pas svetimus žmones.
Mobilieji be kroviklio turi išbūti 5 dienas
Paskaitoje susirinkusiųjų pasiteiravęs, kieno pakrauti mobilieji telefonai be papildomo krovimo veikia penkias dienas, salėje pakilo vos viena, kita ranka.
„Jei pakrautas telefonas veikia tik vieną dieną, tai katastrofiškai mažai, turite visada nešiotis „powerbanką“. Reikia sužiūrėti, kad telefonas niekada neišsikrautų iki 30 proc. ir mažiau. Laikykite rezervą nenumatytiems atvejams“, – patarė G. E. Klimenka.
Į krepšį svarbu pasiimti žibintuvėlį, vadinamąjį „ciklopą“, tvirtinamą ant galvos. Tuomet rankos bus laisvos, bus galima už rankos vesti vaiką, nešti daiktus ar laikyti žemėlapį. Žibintuvėlyje reikia pasirinkti raudoną šviesą, naktį ji mažiau pastebima. Dera pasirūpinti prietaisų baterijomis, reikiamais pakrovimo laidais.
Palaikyti švaros ritmą
Išvykimo krepšyje svarbią vietą užima ir higienos priemonės, jų reikia įsidėti tokį kiekį, kokio užtektų savaitgaliui. Tai skustuvai, šampūnai, muilas, dantų šepetėlis su pasta, šlapios servetėlės, rankšluosčiai, šlepetės ir pan. Rankšluosčius rekomenduojama imti flisinius, jie lengvi, užima mažai vietos ir greit išdžiūva. Dar svarbu suruošti sauskelnes ir mišinėlius kūdikiams.
„Ekstremalioje situacijoje ir taip patiriama daug streso, o jei netenkate rutininių procedūrų – išgyvenate dar didesnį stresą. Taigi, būtina palaikyti švarinimosi ritualus. Tai padės išlaikyti stabilią psichiką“, – akcentavo išlikimo ekstremaliose situacijose instruktorius G. E. Klimenka.
Jis patarė higienos priemonių imti tiek, kiek skrendant lėktuvu – supilti į mažas talpas, kompaktiškai.
Po švaros procedūrų prireiks kilimėlio ir miegmaišio, kurį imti reikia pagal sezoną (vasarą – vasarinį, žiemą – žieminį).
Įsidėti maisto ir nepamiršti laisvalaikio
Išvykimo krepšyje turi būti negendančio, sauso maisto ir vandens. Rekomenduojama įsidėti konservų.
„Tik imkite skanų ir kokybišką maistą, nes neskanus numuš motyvaciją. Patartina rinktis turistinį, liofilizuotą maistą. Jį išbandykite prieš tai, neimkite įmantraus, tarkim, konservuotų sraigių, kurias pirmą kartą matote, juk nežinote, kaip sureaguos organizmas. Rekomenduojama įsidėti brangesnių mėsos konservų. Žuvies konservai greičiau genda. Nepatariu imti „bomžpakių“, jie skanūs, bet ilgai virškinami, užkemša skrandį. Reikia paskaičiuoti, kad per dieną žmogus gautų 1500-2000 kalorijų“, – patarė G. E. Klimenka.
Žinoma, reikia nepamiršti ir saldumynų, bent trumpam pakeliančių nuotaiką.
Ekstremalioms situacijoms tinkamo maisto jis rekomendavo paieškoti sporto prekių parduotuvėse. Dera įsidėti metalinius indus, valgymo įrankių rinkinį, dujinę viryklėlę, degtukus, žiebtuvėlį.
Vandens rekomenduojama dėtis 6 litrus mažose talpose ir pasiimti vandens filtrą ar vandens valymo tablečių.
Svarbu su savimi turėti švilpuką, jis padės prisišaukti pagalbos pasiklydus.
Ekstremaliose situacijose svarbu nepamiršti laisvalaikio užsiėmimų, rekomenduojama įsidėti knygą ar žaidimų prietaisą. Tikintiesiems rekomenduojama pasiimti liturginį maldyną – įprastinis maldos ritmas irgi padės išlaikyti stabilesnę būseną.
Išgirdus sirenas – įsijungti radiją
Itin svarbus daiktas išvykimo krepšyje – nešiojamas radijo imtuvas su papildomais elementais.
„Retas naujas telefonas turi radijo funkciją, veikia tik internetu, o ką darysite, kai dings mobilusis ryšys? Reikia pasiimti nešiojamąjį radiją. Jei neturėsite radijo ryšio, gali nutikti taip, kaip japonų leitenantui Hiroo Onodui, kuris pasibaigus Antrajam pasauliniam karui džiunglėse slapstėsi dar 29 metus. Jis negavo informacijos, kad karas baigėsi, japonai kapituliavo. (…) Taigi, per radiją pranešama naudinga informacija, rekomendacijos, nurodymai, tad būtina jį turėti. Beje, kada paskutinį kartą girdėjote sirenas ir kokie buvo jūsų veiksmai? Reikia iš karto įsijungti radiją ar televiziją, arba internete pažiūrėti, kas vyksta“, – aiškino dr. G. E. Klimenka.
Išvykimo krepšyje turi būti kompasas, popierinis Lietuvos žemėlapis. Dingus mobiliajam ryšiui, vienintelis būdas orientuotis nepažįstamoje aplinkoje bus kompasas ir žemėlapis.
„Jau dabar tyrinėkite įvairius maršrutus, šunkelius, aplinkkelius“, – patarė instruktorius.
Į krepšį reikia įsidėti ir grynųjų pinigų, patartina 500-1000 eurų vienam žmogui. Jie pasitarnaus, kai neveiks elektroninės sistemos.
„Susidėkite išvykimo krepšį kuo greičiau, jau vakar jis turėjo būti sukrautas. Pasidėjai ir rami galva. Nežinome, kada jo prireiks. Gal jau rytoj?“, – retoriškai klausė pasirengimo ekstremalioms situacijoms instruktorius G. E. Klimenka.
