Rugsėjį startuojant įtraukiajam ugdymui, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas sako, kad bendrojo lavinimo mokyklose šiemet numatomas įprastas specialiųjų poreikių turinčių vaikų srautas. Anot jo, ši reforma yra nuolatinis procesas.
„Kalbant apie situaciją Lietuvoje, esame viena iš tų šalių, kuri padarė didžiulę pažangą įtraukiojo ugdymo srityje. Tačiau, kaip ir visur, iššūkių išlieka ir pas mus. Tuos iššūkius sprendžiame. Įtraukusis ugdymas nėra vienos dienos darbas. (…) Finansavimas šiai sričiai yra išaugęs ir augs toliau“, – pirmadienį surengtos spaudos konferencijos metu kalbėjo I. Gaižiūnas.
„Šiais metais numatomas įprastas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių srautas. Už mokyklų durų nėra laukiančių minių. Taip pat specialiosios klasės ir specialiosios mokyklos išlieka kaip galimybė rinktis tėvams. (…) Svarbiausia yra nusiteikimas ir bendruomenės susitelkimas. Reikia drąsiai imtis mokyti visus mokinius. Neturime prabangos nuspręsti, kuriuos mokinius mokysime, o kurių nemokysime“, – pabrėžė viceministras.
Nors viešojoje erdvėje nuogąstaujama, kad ugdymo įstaigos, ypač šalies regionuose, dar nėra pasiruošusios priimti specialiųjų poreikių turinčius vaikus, I. Gaižiūnas tikina, kad mažesnių Lietuvos savivaldybių mokyklos su įtraukiuoju ugdymu susiduria jau kur kas seniau.
„Mano supratimu, regionuose mokyklos yra net geriau pasiruošusios vertybiškai, nes jos jau daug seniau susidūrė su iššūkiais, jog reikia mokyti visus vaikus. Rajonuose yra daugybė puikiai veikiančių mokyklų pavyzdžių“, – žurnalistams sakė viceministras.
„Dalis mokyklų įtraukųjį ugdymą pradėjo įgyvendinti jau prieš kelis dešimtmečius, dalis jį atranda tik dabar. Daugelyje savivaldybių galime pasidžiaugti sėkmingais įtraukiojo ugdymo pavyzdžiais, sėkmingomis praktikomis“, – pridūrė jis.
Lietuvos įtraukties švietime centro direktorės Sandros Valantiejienės teigimu, esminės sąlygos švietimo bendruomenėms sėkmingai žengti įtraukiojo ugdymo keliu šalyje yra sukurtos.
„Sąlygos įtraukiajam ugdymui Lietuvoje yra nuolat gerinamos. Mokyklos tikrai turi didžiulę patirtį, kaip tą daryti. (…) Pastaruoju metu daug dirbame ne tik su pedagogais ir švietimo pagalbos specialistais, bet ir su mokytojų padėjėjais, kurie taip pat yra labai svarbi grandis “, – pirmadienį vykusioje konferencijoje teigė S. Valantiejienė.
Tai, kad įtraukiojo ugdymo sritis reikalauja nuolatinių pastangų akcentavo ir I. Gaižiūnas.
„Įtraukusis ugdymas nėra jokia reforma. Tai – nuolatinis, vertybinis procesas. Darbai įtraukiojo ugdymo srityje nesibaigs su šios Vyriausybės kadencija ar 2024 metų rugsėju. Juos privalės tęsti visos ateinančios Vyriausybės ir pati šveitimo bendruomenė“, – pabrėžė jis.
Nuo šių metų rugsėjo mokyklos turi būti pasirengusios priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, jei to pageidauja jų tėvai. Jau dabar 90 proc. Lietuvos vaikų su specialiais ugdymosi poreikiais mokosi bendrojo ugdymo mokyklose kartu su bendraamžiais.
„Svarbu pabrėžti, kad šiuo metu turime daugiau nei 90 proc. vaikų su specialiaisiais ugdymosi poreikiais bendrųjų ugdymo mokyklų klasėse. Taip pat 3 proc. mokinių turime specialiosiose klasėse bendrojo ugdymo mokyklose, 7 proc. mokinių specialiosiose mokyklose“, – sakė I. Gaižiūnas.
Ministerijos duomenimis, maždaug 75 proc. specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių mokyklinio amžiaus vaikų yra nedidelių arba vidutinių poreikių (apie 35,4 tūkst.), o apie 25 proc. (daugiau nei 12,6 tūkst.) besimokančiųjų yra didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymo poreikių.
