2010-ųjų rugpjūtį vykusio pirmojo televizijos projekto „Chorų karai“ nugalėtojas – Raigardo Tautkaus vadovaujamas „Šampaninis Kauno choras“, šią vasarą sugrįžęs į Lietuvą, susilaukė publikos ovacijų Palangos koncertų salėje.
Raigardas – kažkada buvusios populiarios jaunimo grupės „N.E.O.“ lyderis, muzikos kūrėjas ir atlikėjas, pastaraisiais metais pasinėręs į prodiusiavimo veiklą, galima sakyti, savo gimtinėje nėra dažnas svečias. Jis gyvena ir kuria Londone.
Viešėdamas Lietuvoje, naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ prašymu, mielai sutiko atsakyti į keletą klausimų…
– Kokius jausmus Jums sukėlė ATM kompanijos, kuriai vadovauja Jūsų tėtis, dovanota proga vėl koncertuoti Palangoje (kaip 2010-ųjų vasarą ir vėlesniais metais) su „Šampaniniu choru“? Ar tai buvo nostalgija, ar muzikavimo džiaugsmas, pasidalintas su choristais bei publika, kuri labai šiltai ir Jus, ir chorą priėmė?
Na ilgesys visada gyvas, bet taip pat – ir džiaugsmas, noras koncertuoti Lietuvoje, lietuviškai. Taip jau susiklostė, jog gyvenu ir kuriu tiek Lietuvoje, tiek UK (Jungtinėje Karalystėje), todėl ir įvyko šie koncertai ir Palangoje, ir Kaune. O dabar tikrai planuoju daugiau koncertuoti ir kurti aktyviau su „Šampaniniu choru“. Bus ir naujų dainų pristatymas jau šį rudenį.
– Kažkada studijavote Lietuvos valstybinėje muzikos akademijoje kompoziciją, klasikinę muziką, tačiau dar prieš studijas, būdamas mokinukas, savo gyvenimą susiejote su visai kitokiais muzikos žanrais. Ar toks kelias ir buvo dėsningas, žinant, jog Jūsų tėtis Alvidas Tautkus bei dėdė Gintautas Tautkus, kurio dainos ir dabar skamba koncertuose ar per radiją, yra garsiosios, prieš keletą dešimtmečių arenas užkariavusios grupės „Rondo“ įkūrėjai? Kokią įtaką jie turėjo Jūsų pasirinkimui jaunystėje?
Tikriausiai, buvo nulemtas tas mano kelias. Tačiau aš augau tiek akademinėje, tiek populiariosios muzikos aplinkoje. Džiaugiuosi, turėdamas galimybę suprasti ir kurti įvairią muziką. Žinoma, tėčio ir dėdės Ginto įtaka man – labai didelė. Seniai matėsi, jog seksiu jų pėdomis. Visą vaikystę „tryniausi“ koncertų, televizijų, radijų užkulisiuose, be galo daug laiko praleisdavau įrašų studijose, tai kitaip ir būti negalėjo.
Manau, daug įspūdžių ir įtakos turėjo ir Tėčio organizuojamų (tuo metu pirmųjų) užsienio atlikėjų koncertai Lietuvoje. Kuomet ištisomis savaitėmis legendinėje Kauno halėje ar Vilniaus sporto rūmuose klausiausi, mačiau iš arti, ar net bendravau su Nazereth, Smokie, Slade, Samantha Fox, Gilan, Modern Talking ir kitais garsiai atlikėjais. Tai buvo nepaprastai įspūdinga. Bet tuo pat metu, J. Naujalio gimnazija bei Muzikos ir Teatro akademija įnešė kitokių vėjų mano kūryboje: daugiau akademiškumo, naujų muzikos formų, kitokių gėrybių.
– Kokia buvo priešistorė, galimai nulėmusi Jūsų sprendimą palikti Lietuvą ir apsigyventi svetimoje šalyje, bet ne kurti savo gyvenimą gimtinėje, kurioje buvote labai populiarus, tiesiog – publikos numylėtinis? Beje, ji Jus ir dabar myli, nors retokai mato bei girdi muzikuojantį…
Viskas paprasta: tiesiog norėjau pamatyti kitą šalį iš arčiau. Stengiausi pažinti jos muzikinę kultūrą, išsiaiškinti galimybes, gal netgi – šiek tiek pailsėti nuo dėmesio, koncertų, filmavimų ir t.t. Niekada neatsisakiau kurti ar gyventi Lietuvoje, tačiau gyvenimas parodė, jog laiko viskam nepakanka. Dėl to gal ir skyriau mažiau dėmesio savo veiklai savo gimtinėje.
– Gimėte (jei pagal horoskopą) Vėžio ženkle, – liepos 16-ąją, 1981-aisiais. Gal pats savo charakteryje atrandate „vėžiško“ užsispyrimo, noro siekti tobulumo, kartais ir pasiginčijant bei atkakliai mėginant įrodyti savo teisybę, o jei nepasiseka, – ramiai pasitraukiant „atbulomis“? Ar visi tie horoskopai – pramanai, kuriais nereikia tikėti?
Nesu tikras kalbant apie horoskopų įtaką, tačiau ėjimo tiek į priekį, tiek atbulomis, man netrūksta. Jaučiu, kad manyje užtenka ir ryžto, ir naivumo. Kartais norisi labiau įsigilinti į kūrybą ar pasaulį supančias problemas, o kartais visai negalvoju apie nieką. Todėl ir nesu įsitikinęs, kaip čia iš tikrųjų yra? Ir kokia „ta realybė“. Bet iš esmės esu optimistas – norintis, darantis, bet kai kada – pritingintis.
– Prieš keletą metų žurnalistams Lietuvoje prisipažinote, kad atiduodamas visiems savo širdį ir sielą, nebeturite laiko sau. Tai dabar bent trumpai gal paaiškintumėte, ką konkrečiai Jūs tame Londone veikiate, ar vien tik Londonu apsiribojate? Jau radote sau laiko, ar nebuvo kada jo ieškoti per visus darbus?
Vienas „reikalas“ yra aiškus: išvykęs į Londoną, supratau, kad ne itin noriu ką nors aktyviai veikti. Todėl pirmus metus leidau sau patinginiauti. Ir mažai kūriau ar kitaip siejau save su muzikine veikla. Nors per tuos metus sutikau daug įdomių, gražių ir įtakingų žmonių, daugiausiai – iš muzikos pasaulio. Todėl mano atsipalaidavimas netruko ilgiau ir vėl aktyviai įsitraukiau į kūrybą ar kitas veiklas.
Jau penkerius metus prodiusuoju įvairius UK atlikėjus, nemažai tenka darbuotis su UK X-Factor dalyviais. Reikia pripažinti, kad talentingų atlikėjų Londone apstu, kartais vadinu tai „aukso kasykla“. O laiko sau? – Na, nežinau ar jo atsirado daugiau? Čia, matyt, aš vis dar nesusigaudau, kodėl taip yra. Reikės „pasikrapštyti savo makaulę“…
– Turite tris vaikus, gal jau aišku, kas iš jų pasirinko savo tėvo pramintą taką?
Taip, – dukros Sofia ir Rugilė jau daug pačios kuria, dainuoja ir sieja savo gyvenimą tik su muzika. Sūnus Jokūbas pasirinko fiziko kelią, bet kaip sakydavo mano dėstytojas J. Juzeliūnas: „muzika, fizika ir matematika – keliauja greta“.
Sofia pateko į The BRIT school – garsiąją muzikos prodiusavimo, atlikimo mokyklą, kurią yra baigę tokios garsenybės kaip Adele, Kate Melua, Jessie J., Leona Lewis ir kitos. Rugilė studijuoja BIMM muzikos koledže muzikos prodiusavimą ir vokalą. Šį koledžą baigė taip pat gausus būrys žymių muzikantų (ADONX, Ash Soan, Black Honey, Dani Wilde ir kt.). O Jokūbas, panašu, taps rimtu fiziku studijuodamas UCL Londono universitete, kuris patenka į geriausių pasaulyje universitetų dešimtuką. Be galo džiaugiuosi ir didžiuojuosi savo jaunimu.
– Beje, mano gera bičiulė – buvusi populiarių muzikinių televizijos laidų režisierė ir redaktorė Dzintra Varžgalienė (irgi jau seniai gyvenanti ne Lietuvoje) kaip tik šiandien telefonu prisiminė seniai įsidėmėjusi „ypač talentingą jaunuolį Raigardą, kuris kūrė dainas grupei „Mink taką“ ir dešimtims kitų muzikos atlikėjų“. O Jūs pats sutiktumėte dabar paminėti kelis reikšmingesnius savo ankstesnius darbus bei projektus?
Smagu girdėti Dzintrą, ir pasitaikius progai, perduokite jai mano nuoširdžiausius linkėjimus su gražiais prisiminimais.
Kūriau labai daug dainų nuo pat dvylikos metų, ir visos jos buvo ryškios. Ypač tuo metu (kalbu apie 1991 – 2001-ų metų atkarpą. Tada tai buvo Lietuvos „šiuolaikinės“ populiariosios muzikos pradžia. Neturėjome apie muziką daug nei žinių, nei galimybių, tik kildavo begalė klausimų: kaip ją kurti?
Nebuvo interneto, o tai reiškia, nebuvo ir įvairių informacijos šaltinių. Pamenu, kaip mama man vertė iš prancūzų kalbos instrukciją vieno pirmųjų įrenginių, skirtų garso įrašų studijai. Žodžiu – akmens amžius. Tačiau begalinės nemigo naktys garso įrašų studijose, po truputi, suteikė žinių.
Šiandien sunku pasakyt, kurios mano dainos ryškesnės, bet tuo metu jų parašiau apie kelis šimtus įvairiems Lietuvos atlikėjams.
– Manyčiau, mūsų interviu nebūtų pakankamai išsamus, jeigu Jūsų nepaprašyčiau „tradiciškai tokia proga“ pasidalinti artimiausiais kūrybos planais. Gal juose yra ir maža, bet reikšminga detalė: „grįšiu į Lietuvą“?
Na grįžti ar ne? Tokio klausimo sau nekeliu, nes gyvenu visur. Ir tai man suteikia daugiau įvairovės, tačiau taip pat – ir ilgesio. Todėl vis dažniau kuriu su savo kolektyvu ir kolegoms, su draugais Lietuvoje. Noriu jau šį rudenį pristatyti keletą dainų Lietuvos publikai. Turiu begalę įvairių kūrybos planų tiek UK, tiek Lietuvoje.
