Sergamumas erkiniu encefalitu per liepos mėnesį Lietuvoje išaugo net 60 proc. Skaičiai gali atrodyti įspūdingai, tačiau specialistai konstatuoja, kad tai – tik pradžia. „Visada tokiu metu padidėja sergamumas ir kitą mėnesį atvejų bus gal dar daugiau“, – sako entomologė Milda Žygutienė. Be to, kas kelerius metus pastebimas natūralus infekcinių ligų „bangavimas“, kuris lemia didesnius užsikrėtimų skaičius.
Naujausiais preliminariais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, liepos mėnesį erkiniu encefalitu susirgo 201 asmuo. Tai 76 atvejais daugiau nei birželį. Kaip nurodė NVSC, didžioji dalis susirgusių asmenų (139) buvo nepasiskiepiję.
Per praėjusį mėnesį užfiksuotas ir dar vienas mirties nuo erkinio encefalito atvejis. Iš viso nuo viruso šiemet jau mirė 6 asmenys, kai per visus praėjusius metus tokių buvo vos 2.
Sergamumas erkiniu encefalitu padidėjo
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė M. Žygutienė portalui tv3.lt pasakojo, kad erkinis encefalitas turi sezoniškumą ir toks susirgimų pakilimas šiuo metu stebinti neturėtų. Vis tik liga šiemet lietuvius išties atakuoja kiek stipriau.
„Nuo birželio iki spalio mėnesio registruojame 80 proc. visų tų metų atvejų. Taigi skaičiai šoktelėjo dar birželį, liepą jų turime dar daugiau, juos stebėsime dar rugpjūtį, rugsėjį ir spalį.
Bet nėra taip, kad kasmet registruojamas vienodas sergamumas – daugiamečiai rodikliai keičiasi, ligai būdingas bangavimas. Būna sumažėjimai ir tai gali tęstis dvejus metus, ką turėjome 2021– 2022 metais. O būna pikai, kai kažkuriais metais susirgimai šokteli. Tai yra būdinga gamtinėms židininėms ligoms. Ir gali būti taip, kad šiais metais bus didesnis sergamumas, bet, kaip žinome, prognozės yra nedėkingas dalykas“, – komentavo specialistė.
Didesnį, nei įprasta, mirčių nuo erkinio encefalito skaičių ji taip pat siejo su didesniu bendru sergamumu.
„Kasmet registruojamos pavienės mirtys, šiemet jų yra daugiau, nei įprasta. Tiesa, esame ir ankstesniais metais jų turėję daugiau. Daugiausiai miršta neskiepyti ir vyresnio amžiaus žmonės. Mirusysis liepą buvo vyresnis nei 80 metų, bendras vidurkis būtų kažkur apie 70 metų. Natūralu, kad tokiame amžiuje žmogus jau turi daugiau ir gretutinių ligų“, – pastebėjo M. Žygutienė.
Įspėja traukiančius į miškus
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad riziką susirgti lietuviai didina aktyviai traukdami į miškus grybauti ir uogauti.
„Šiemet labai grybingas sezonas, o lietuviai tam neabejingi, daug laiko praleidžia miškuose, aplanko daug vietų. Jei uogaujama vienoje vietoje, grybaujant apeinamas didesnis maršrutas ir tuomet padidėja galimybės susidurti su erkėmis ir tuo, kad jos bus infekuotos“, – konstatavo M. Žygutienė. J
os pastebėjimu, erkių aktyvumui ir sergamumo padidėjimui be žmogaus ir pačios erkės elgsenos, gerų jos išgyvenimo sąlygų, apskritai didelę įtaką turi klimato kaita.
„Erkių gyvybingumo sezoniškumas pailgėja, o tai kartu atsiliepia ir sergamumui. Prieš kokius 5 metus pirmuosius ligos atvejus registruodavome balandžio mėnesį, dabar nuo praeitų metų (šie metai yra antri), kai erkinio encefalito atvejus registruojame kiaurus metus – nuo sausio iki gruodžio. Veikiant klimato kaitai išnyko ribos tarp žiemos ir pavasario bei rudens ir žiemos. Žmonės gali būti aktyvūs dar gruodžio mėnesį, nes temperatūra būna pliusinė, ir susitikti su erke, o inkubaciniam periodui trunkant iki mėnesio praėjusių metų susirgimą galima nusinešti į sausį“, – kalbėjo NVSC specialistė.
Erkės aktyvios beveik kiaurus metus
Pasak jos, pačios erkės gi kasmet vienodai „piktos“, nes yra alkanos:
„Joms tiesiog pasidarė lengviau išgyventi – šiltesnės žiemos netiesiogiai veikia erkes, bet per kitus gyvūnus, nes jiems lengviau išgyventi ir kuo daugiau yra gyvūnijos, tuo joms geriau, nes jos maitinasi visų šiltakraujų gyvūnų krauju.“
Dėl šių priežasčių yra sutrikęs ir paties erkinio encefalito sezoniškumas.
„Anksčiau kalbėdavome apie ryškius pikus – ankstyvą pavasarį, kai erkės nubunda, didžiausia jų gausa, ir rudenį, kuris sutapdavo su derliumi miške. Kadangi dėl klimato kaitos sezonas išsitempia į visus metus, erkės aktyvios jau nuo kovo pradžios, tad nebėra aiškių aktyvumo pikų.
Kaip nėra ir ryškaus ramybės periodo – aktyvių jų yra pakankamai ištisą sezoną. Tad Lietuvoje einant į mišką reikia nuolat galvoti, kad galima sutikti erkę. Ypač budrumas reikalingas netipiniu metu, kai jau einama žiemos link, nes dažnas galvoja, kad jos miega, o būna tokių, kurios dar nori pasimaitinti prieš žiemą, tad yra tikimybė parsinešti erkę“, – aiškino M. Žygutienė.
Nuo rugsėjo – nemokami skiepai
Pašnekovė kartu priminė, kad nuo rugsėjo 1-osios dalies gyventojų laukia gera žinia: 50–55 metų amžiaus asmenys nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai.
„Norint tą padaryti pas šeimos gydytoją nebūtinai reikės eiti, bet reikės skiepytis toje gydymo įstaigoje, prie kurios esi prisiregistravęs. Mokamai skiepytis galima kur nori, o nemokamai tik ten, kur vyksta visa apskaita“, – nurodė M. Žygutienė.
Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė, paklausta, ar bus kompensuojama pilna erkinio encefalito skiepijimo schema, yra nurodžiusi, kad svarbiausias rodiklis čia yra amžius.
„Įprasta erkinio encefalito skiepijimo schema – trys vakcinos dozės ir vėliau sustiprinamosios dvi dozės, kurios skiriamos priklausomai nuo gamintojo 3–5 metų intervalu.
Esmė bus, kad žmogus priklausytų 50–55 metų amžiaus grupei. Pavyzdžiui, jei jis visai nėra skiepijęsis erkinio encefalito vakcina, galės būti paskiepytas valstybės lėšomis, taip pat jei jis gal yra pasiskiepijęs pagal pirminę schemą ir jam yra laikas revakcinacijai, jei priklauso tai amžiaus grupei, jis galės būti paskiepytas.
Pagrindinis kriterijus yra priklausyti konkrečiai amžiaus grupei“, – yra aiškinusi SAM atstovė.
Kodėl skiepijami tik kai kurie?
Valstybinė ligonių kasa (VLK) prieš kurį laiką pranešė įsigijusi 72 600 dozių „Pfizer“ vakcinos nuo erkinio encefalito. Pirkinys Privalomojo sveikatos draudimo fondui kainavo beveik 860 tūkst. eurų.
Kaip anksčiau yra aiškinusi VLK Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus patarėja Agnė Grušeckienė, 50–55 metų amžiaus grupė buvo pasirinkta neatsitiktinai.
„Lietuvoje buvo atlikti moksliniai tyrimai, kurie parodė, kad vidutinis sergančiųjų erkiniu encefalitu amžius yra 55 metai. Nemažai šia liga persirgusių pacientų netenka darbingumo, todėl vakcina pradedama kompensuoti dar darbingo amžiaus žmonėms“, – Žinių radijo eteryje kalbėjo ji.
M. Žygutienė vylėsi, kad su laiku nemokamai pasiskiepyti galės daugiau asmenų.
„Dabar startuos nuo šių amžiaus grupių, bet labai tikimės, kad bus persvarstyta ir galbūt išplėstos grupės, nes viskas čia remiasi į piniginę“, – pridūrė ji.
Žemėlapis, kur sergamumas didžiausias
NVSC neseniai atnaujino Lietuvos vietovių užkrėstumo erkėmis žemėlapį.
Primenama, kad Lietuva priklauso endeminei erkių platinamų ligų zonai, t. y. jų platinamomis ligomis galima užsikrėsti bet kuriame šalies regione.
Tai galima pamatyti ir atnaujintame Lietuvos vietovių, kuriose užsikrečiama erkiniu encefalitu ir Laimo liga, žemėlapyje, kurį galite rasti čia.
Iš minėto žemėlapio galima matyti, kad pernai daugiausia erkinio encefalito atvejų užregistruota Vakarų ir Šiaurės Rytų Lietuvoje: Klaipėdos, Telšių, Zarasų, Anykščių ir kt. rajonuose, Laimo liga labiausiai paplitusi Pietryčių ir Vakarų Lietuvoje: Varėnos, Švenčionių, Kretingos rajonuose.
Erkinis encefalitas – sunki virusinė liga, kuri pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus ir periferinius nervus.
Inkubacinis periodas trunka 2–33 dienas, vidutiniškai 7–14 dienų.
Pirmoje ligos fazėje pasireiškia karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmas, nuovargis.
Vėliau seka „tariamo pasveikimo periodas“, po kurio atsiranda centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomai.
Nuo erkinio encefalito efektyviausiai apsaugo skiepai.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
