Šiuo metu Lietuvos įmonės išgyvena robotizacijos bei skaitmenizacijos erą – naujos technologijos bei dirbtinis intelektas reikalauja specialistų, kurie galėtų greitai prisitaikyti. Jų paklausa mūsų šalyje auga žaibo greičiu, tačiau poreikio patenkinti vis dar nespėjama. Ekspertai įsitikinę, kad artimiausiais metais technikų, inžinierių ir IT specialistų reikės vis daugiau, tačiau įžvelgia problemą – nepakankamai gerą jų parengimą mokymo įstaigose. Ar galime jaustis saugūs, kai kibernetinių atakų pavojaus akivaizdoje neturime pakankamai šios srities ekspertų Lietuvoje?
Europos profesinio mokymo plėtros centras prognozuoja, kad Lietuvos darbo rinkoje užimtumas iki 2030 m. labiausiai didės finansų ir draudimo, informacijos ir ryšių, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos sektoriuose.
Dirbančių žmonių skaičiaus augimas žadamas aukštos kvalifikacijos darbuotojų grupėse – specialistų, jaunesniųjų specialistų bei technikų.
Trūksta ir specialistų, ir darbininkų
Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje kasmet auga aukštos kvalifikacijos darbus dirbančių žmonių skaičius, kuris rodo didelį šių specialistų poreikį.
Vien informacinių technologijų (IT) specialistų per penkerius metus išaugo pusantro karto – jų bendruomenė Lietuvoje padidėjo 12 tūkst. darbuotojų.
Dėl automatizacijos ir robotizacijos procesų daugėja inžinerijos specialistų – tokių darbuotojų yra 29,6 tūkst., dar 12,7 tūkst. – inžinerijos ir technologinių procesų valdymo technikų.
Taip pat per penkerius metus finansų analitikų skaičius išaugo beveik dvigubai (4,8 tūkst.), finansų ir investicijų konsultantų – trečdaliu, iki 2,3 tūkst.
Senėjant visuomenei auga sveikatos paslaugų paklausa, o sveikatos priežiūros įstaigos susiduria su gydytojų, slaugytojų, jų padėjėjų ir kitų specialistų trūkumu.
Specialistų grupėje, kaip ir pernai, išlieka specialiųjų poreikių mokinių ir įprastų mokytojų, elektros inžinierių ir technikų, mechanikos inžinerijos technikų, gydytojų specialistų, slaugos specialistų, psichologų, socialinių darbuotojų, duomenų bazių projektuotojų ir administratorių, IT technikų, saityno technikų, statybos inžinierių, vadovų bei statybos darbų meistrų, brigadininkų, fizioterapeutų, technologijų ir gamybos inžinierių, gamybos darbų meistrų ir brigadininkų poreikis.
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė sako, kad kvalifikuotų darbininkų grupėje paklausūs sunkiasvorių sunkvežimių transporto priemonių vairuotojai, gamybos mašinų, apdirbimo staklių operatoriai, mėsininkai ir žuvų darinėtojai, kepėjai, virėjai ir konditeriai, siuvėjai, elektromechanikai ir elektromonteriai.
Pernai, daugiausia per pastaruosius penkerius metus, darbo pasiūlymų buvo medicinos srities specialistams, finansų analitikams, dirbantiems su duomenų bazėmis, socialiniams darbuotojams, IT ir ryšių sistemų eksploatavimo technikams, mokytojams, mokytojų padėjėjams, įkalinimo įstaigų sargybiniams, virtuvės pagalbininkams, greitojo maisto ruošėjams.
Šių sričių specialistų poreikis augo trejus metus iš eilės.
„Ignitis grupė“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Artūras Ketlerius pastebėjo, kad energetikos sektorius išgyvena milžinišką transformaciją ir atsinaujinančios energetikos plėtrą:
„Dėl to visame sektoriuje matome bene visų inžinerinės krypties profesijų trūkumą. Prognozuojama, kad iki 2030 m. vien Lietuvai papildomai reikės mažiausiai 2500 kvalifikuotų specialistų. 1500 iš jų bus jūrinio vėjo specialistai.“
„Kauno grūdų“ personalo vadovė Irena Aleksiūnienė sakė, kad vis dar labai aktualus išlieka technikos darbuotojų trūkumas:
„Fiksuojame naujausią tendenciją – kokybės specialistų trūkumą, ypač regionuose. Nors iš esmės darbo rinka išlieka stabili, šiuo metu jaučiamas sezoniškumas – vasarą sunkiau pritraukti darbuotojų, tačiau dažniausiai situacija pasikeičia jau ankstyvą rudenį.
Bendrai darbo rinkoje mažėja IT specialistų poreikis, tačiau mūsų, maisto ir pašarų pramonės sektoriuje, konkrečių specialybių, kurių poreikis mažėtų, nepastebime.“
Nors daugelyje minėtų sričių darbuotojų poreikis didėja, Pramoninkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius įžvelgia ir problemą – specialistų paruošimo spragas.
Pasak jo, labai didelis iššūkis – inžinerinių specialybių specialistų stoka. Verslas jau ne vienus metus sako, kad neparengiama pakankamai inžinerinių krypčių specialistų, o parengtų kokybė abejotina.
Daugiausia perspektyvų – galintiems prisitaikyti prie modernizacijos
M. Jankauskienė atkreipė dėmesį, kad esminis darbo jėgos mažėjimą Lietuvoje lemsiantis veiksnys – populiacijos senėjimas.
Iki 2035 m. užimtumas Lietuvoje susitrauks 7,7 proc. Pagal sektorius užimtumas labiausiai trauksis žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės bei vandens tiekimo, nuotekų valymo ir atliekų tvarkymo sektoriuje. Užimtumas mažės ir apdirbamosios gamybos bei statybos sektoriuose.
Užimtumo augimas prognozuojamas ITR, energetikos, finansų ir draudimo, R&D (moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra), apgyvendinimo, maitinimo sektoriuose.
Užimtumas trauksis švietimo, sveikatos priežiūros ir viešojo valdymo sektoriuose.
„Pagal profesijų grupes, specialistai yra vienintelė iš 9 pagrindinių profesijų grupių, kuriai prognozuojamas darbuotojų didėjimas.
Daugiausia naujų darbo vietų žadama tokiems aukštos kvalifikacijos darbuotojams: verslo ir administravimo specialistams, administravimo ir pardavimo vadovams, sveikatos specialistams, ITR specialistams.
Vidutinės kvalifikacijos darbų grupėje žadama, kad naujų darbo vietų skaičius didės statybininkų ir panašių profesijų darbininkams bei vairuotojams ir mobilių įrenginių operatoriams“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos atstovė.
Energetikos sektoriuje, pasak A. Ketleriaus, dažniausiai ieškoma elektros inžinierių, sistemų inžinierių ir analogiškas pozicijas užimti galinčių žmonių.
V. Janulevičius pataria sutelkti dėmesį į verslo procesų modernizaciją ir dibtinį intelektą (DI), mat šis reiškinys iš esmės keičia ir darbo rinką.
Jo teigimu, tokia gamyba reikalaus papildomų įgūdžių. Taigi, kalbėti reikia ne tik apie darbuotojus, kurie turės gebėjimų derintis prie tokio poreikio arba prireikus gerinti įgūdžius ir tobulėti savo profesijos srityje:
„Ilgainiui profesijos keliami reikalavimai gali keistis radikaliai ir reikalauti visiškai kitų kvalifikacijų. Labiausiai reikalingų profesijų darbuotojų parengimas reikalauja daug laiko, o perkvalifikavimas taip pat nevyksta sklandžiai.“
Kai kurias profesijas pakeis įrenginiai
Dėl technologijų pažangos ir skverbties bei aplinkos iššūkių randasi ar įgauna augimo pagreitį naujos profesijos, o kai kurios traukiasi.
M. Jankauskienė pastebi, kad prognozuojamas augimas tvarumo specialistams, informacijos saugos specialistams, specialiųjų poreikių mokinių mokytojams, dirbtinio intelekto kūrėjams, didžiųjų duomenų analitikams, robotikos inžinieriams, skaitmeninės rinkodaros specialistams, programuotojams, duomenų bazių architektams.
Mažėjimas prognozuojamas duomenų įvesties tarnautojams, sekretoriams, laiškininkams, apsaugos darbuotojams, kasininkams.
„Jau dabar rutininio darbo reikalaujančias darbo vietas keičia įrenginiai. Pvz., Lietuvoje per penkmetį maisto gamintojų grupei priskiriamų kvalifikuotų darbininkų mažėja, tačiau padaugėjo dirbančių maisto gamybos mašinų operatoriais“, – sakė pašnekovė.
V. Janulevičius pritaria, kad, daugėjant robotizuotų darbo vietų, palaipsniui mažėja darbuotojų, dirbančių mechaninį rutininį darbą, poreikis:
„Dėl to labai svarbus Užimtumo tarnybos vaidmuo ir kvalifikacijos keitimo bei kėlimo galimybės. Nors, mano įsitikinimu, Užimtumo tarnybos teikiamos perkvalifikavimo paslaugos dar tikrai turėtų tobulėti, tapti lankstesnės ir prieinamesnės kuo platesniam darbuotojų ratui.
Tuomet atsirastų galimybių netekus darbo atrasti save mokantis tuo metu paklausesnės profesijos.“
Daugiau naujienų skaitykite čia.
