Ekspertai ir verslininkai pasakė, kodėl žlugo ambicingų planų turėjęs prekybos tinklas „Maisto logistikos centras“ – Kas vyksta Kaune

Ekspertai ir verslininkai pasakė, kodėl žlugo ambicingų planų turėjęs prekybos tinklas „Maisto logistikos centras“

delfi.lt / Kornelija Mykolaitytė 2024/07/18 12:25
Maisto logistikos centras / DELFI / D. LABUČIO NUOTR.
Maisto logistikos centras / DELFI / D. LABUČIO NUOTR.

Ambicingų planų turėjęs prekybos tinklas „Maisto logistikos centras“ inicijuoja bankrotą. Nors atidarymas buvo skambus, žadėta aktyvi plėtra ir trečdaliu mažesnės kainos, tinklas rinkoje neišsilaikė nė metų. Ekspertai ir prekybininkai „Delfi“ komentavo, kad nesėkmei ši įmonė buvo pasmerkta nuo pat pradžių. Tarp klaidų jie vardijo nepatogias parduotuvių vietas, prastą išdėstymą, įdirbio ir technologijų neturėjimą.

Pirmą parduotuvę „Maisto logistikos centras“ pernai lapkričio 1 dieną atidarė Architektų gatvėje, Vilniaus Lazdynų mikrorajone. Atidarymo dieną sulaukta nemažo pirkėjų antplūdžio, o ją valdančios įmonės „MLC prekyba“ vadovas Justas Poderis komentavo, kad, palyginti su didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėmis, pirkėjai čia ras 30 proc. žemesnes kainas.

Tais pačiais metais, gruodį, atidaryta ir antroji parduotuvė Šiauliuose, Tilžės gatvėje. Tiesa, tąkart kilo nesklandumų, vos atidariusią ją teko užverti dėl iškilusių techninių IT kliūčių. O vasarį Kaune, Pramonės prospekte, atverta ir didžiausia „Maisto logistikos centro“ parduotuvė, kuri turėjo tapti tinklo flagmanu.

Visgi panašu, kad trečioji parduotuvė ir tapo įmonės tramplinu į bankrotą – antradienį žiniasklaidai ėmus skelbti apie „MLC prekybos“ inicijuojamą bankrotą ne teismo keliu, jos atstovas Erikas Murinas sakė, kad parduotuvė laikinojoje sostinėje apvalgė nemažai įmonės resursų.

„Buvo ieškoma sprendimų, bet Kaune atidaryta didžiausia nauja parduotuvė visapusiškai valgė nemažai resursų. Tiksliai nežinau, ar buvo apsiskaičiuota, bet išėjo taip, kad Kauno parduotuvė – pagrindinė klaida, dėl kurios situacija yra kokia yra“, – „Delfi“ komentavo įmonės komunikacijos atstovas Erikas Murinas.

Skelbta, kad visos parduotuvės bus užvertos nuo trečiadienio. Ekspertai ir prekyboje veikiantys verslininkai „Delfi“ papasakojo, kas galėjo nulemti įmonės nesėkmę.

Maisto logistikos centras / V. Skaraičio nuotr.

Įžvelgia ne vieną trūkumą

Mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas kalbėdamas su „Delfi“ įvardijo ne vieną priežastį, kodėl tinklui išsilaikyti rinkoje nepavyko. Anot jo, pradedant išdėstymu, apipavidalinimu ir baigiant visa pirmine logika, šis tinklas šansų neturėjo nuo pat pirmos dienos.

„Pasirinkta lokacija, sandėlio tipo parduotuvės yra absoliučiai nepriimtinos Lietuvos piliečiui. Esame smarkiai išlepę ir mėgstame aukštos kokybės mažmeninę prekybą. Be to, pavadinimas yra nieko nesakantis, be jokio prekių ženklo. Net sunku įsivaizduoti, kas būtų galėję lemti šio, pavadinkime, tinklo, sėkmę“, – „Delfi“ sakė J. Gavėnas.

Ekspertas svarstė, kad „Maisto logistikos centras“ mažesnes kainas galėjo pasiūlyti nebent „prasto klientų aptarnavimo, blogo prekių išdėstymo ir blogos parduotuvių lokacijos sąskaita“.

Apskritai jis sakė sunkiai įsivaizduojąs, kad Lietuvos mažmeninėje prekyboje galėtų atsirasti naujas rinkos dalyvis. Vienintelis kelias – didelį kapitalą turinčiam žaidėjui plėstis Lietuvoje įsigijus vieną iš egzistuojančių tinklų.

„Lietuvių, kurie galėtų kažką sukurti, tikrai nebūtų. Tai turėtų būti žaidėjas su labai dideliu kapitalu, kuris plėstųsi esamo tinklo pagrindu. Dar neišnaudotas formatas, į kurį bandėsi kėsintis „Narvesen“, yra bandyti kurti mažo formato parduotuves (angl. „convenience store“) santykinai dideliu tankumu tankiai apgyvendintose vietose kas kelis šimtus metrų. Atitikmuo būtų „7–Eleven“ Japonijoje“, – svarstė ekspertas.

Apie „MLC prekybos“ inicijuotą bankrotą pirmasis paskelbė portalas vz.lt. Su įmonės vadovu Justu Poderiu žurnalistams susisiekti nepavyko.

Verta pažymėti, kad kalbų apie tinklo bankrotą buvo kilę dar šių metų birželį. Tada parduotuvėje apsilankęs kainų palyginimo portalo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas savo „Facebook“ paskyroje rašė, kad „trankiai atėjęs, tinklas išeina tyliai“, ir pastebėjo, kad Vilniuje esančioje parduotuvėje apsilankius darbo dieną, 18 valandą, kas įprastai yra piko metas, joje buvo vos du pirkėjai. Tuokart tinklo vadovai kalbas apie užsidarymą neigė.

Asociatyvi / ELTA, T. Vinicko nuotr.

D. Dundulis: naujam žaidėjui pasisektų nebent kaime

Prekybos tinklo „Norfa“ savininkas ir įkūrėjas Dainius Dundulis nesutiko, kad prie nesėkmės galėjo prisidėti tokie dalykai kaip tinklo pavadinimas.

„Turiu savo sampratą ir esu supratęs kai kuriuos dalykus iš savo patirties, tik jų viešai nesakysiu, bet pavadinimas su tuo nesusijęs. Pagrindinis dalykas – tik atrodo, kad prekyba yra primityvi: nupirkai ir pardavei. Bet esmė – padengti kaštus su turimu antkainiu, o kad tai padarytum, reikia kuo didesnės apyvartos.

Pačioje pradžioje gauti gerų kainų iš tiekėjų – neįmanomas uždavinys. Galiu drąsiai pasakyti, kad bet kokiam tinklui šiandieninėmis sąlygomis būtų gana sudėtinga ateiti į tokią gana prakutusią rinką kaip Lietuvos, nebent tinklas didelis, turi sukaupęs ilgą patirtį, turi technologijų. Tokiu atveju tai pavyktų“, – kalbėdamas su „Delfi“ svarstė D. Dundulis.

Anot jo, pasisekti gali nebent nusprendus atidaryti parduotuvę kaime, kitu atveju tai yra neįmanomas uždavinys.

Be kita ko, verslininkas svarstė, kad didmiesčių pirkėjams mažo ploto parduotuvės nėra patrauklios, nes jose tiesiog negalima pasiūlyti visų jų norimų prekių.

„Net jeigu mums patalpas Architektų gatvėje, kur jie įsikūrė, išnuomotų nemokamai, mes ten neitume. Nors gyventojų daug, tokio dydžio plote tu tiesiog negali pateikti visų pirkėjų norimų prekių ir paslaugų, tad tokia parduotuvė nemėgstama ir nelankoma. Tai gali pasiteisinti tik nedideliame miestelyje, kur mažesnė konkurencija. Dideliame mieste turi būti šviežių prekių skyriai, vietoje padaromų gaminių ir panašiai“, – aiškino „Norfos“ savininkas.

Dainius Dundulis / DELFI nuotr.

„Koslita“: nuostolių dar neskaičiavome

Kaip situaciją vertina su įmone dirbę tiekėjai?

Alytuje veikiančios buitinės chemijos ir kosmetikos gamintojos bei platintojos „Koslita“ vadovė Jurgita Bugenienė „Delfi“ sakė, jog problemų dėl atsiskaitymo su įmone iki šiol nebuvo kilę. Tiesa, ar nuostolių nebus, kol kas nėra aišku.

„Dirbome mažiau nei metus, jie atsiskaitydavo. Neteko girdėti, kad reiktų į juos kreiptis papildomai, didelių problemų nebuvo. Kadangi įmonė bankrutuoja, tai reiškia pabaigą, o finansinių nuostolių dar neskaičiavome. Bet jeigu jų bus, tai nebus reikšmingos sumos. Neparduotas prekes mes parsivešime atgal“, – paaiškino J. Bugenienė.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
Rodyti Daugiau ⟶
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA