Kolekcininkas, architektas, nusipelnęs urbanistikos istorikas, Lietuvos mokslų akademijos narys prof. Algimantas Miškinis 2005-aisiais ir 2009-aisiais su Kauno miesto savivaldybe sudarė tris dovanojimo sutartis, kuriomis miestui paliko Lietuvos dailės rinkinį (120 paveikslų), taip pat – gausią Rytų šalių meno kolekciją (380 dailininkų kūrinių ir meistrų darbų). Mecenato valia visa kolekcija turėjo būti nedaloma ir eksponuojama M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje.
Prisimenant šviesuolį…
Šių eilučių autorė ne kartą bendravo su eruditu, šviesuoliu, kurio idealai buvo nuoširdi tarnystė Lietuvai ir Kaunui. Neretai kalbėdavomės su A. Miškiniu – nuoširdžiu, altruistišku, nepaprastai mylėjusiu Kauną žmogumi, kuris mielai prisimindavo įdomius Kauno istorijos momentus, pasakojo apie savo darbus, surinktas kolekcijas (kažin, kur dabar tie tūkstančiai atvirukų?).
Rūpintis, kad po jo mirties kolekcijos „nebūtų ištampytos ir nepražūtų“ jis pradėjo apie 2006-uosius. Ir ta intencija lankėsi tiek muziejuose, tiek miesto valdžios rūmuose, kuriuose galbūt kai kam iš turinčiųjų sprendimo teisę spėjo įkyrėti, siūlydamas dovaną (NE PREKĘ!). Bet pagaliau sutarė dėl dovanojimo.
Beje, paveldo sergėtojai A. Miškinį neretai kviesdavosi kaip ekspertą, kai prireikdavo įvertinti būsimas pertvarkas istoriškai vertingose miesto vietovėse.
Maža detalė iš nelabai tolimos praeities: esu kalbėjusi su verslininku, kuris profesoriaus gerų patarimų sulaukė, suplanavęs modernaus statinio statybas Kauno senamiestyje. Kai pradėjo eiti tokiais atvejais neišvengiamas „kalvarijas“, verslininkas vedė savotišką dienoraštį. O kartą netgi parodė žurnalistei sąsiuvinį, kuriame fiksavo, „kiek ir kam pinigų davė, kai valdiškuose kabinetuose tvarkė savo projekto reikalus“. Iš 17-os projektavimo, statybų eigos derintojų, objekto prižiūrėtojų ir kitokių „ėmėjų“ tik vienintelis profesorius A. Miškinis atsisakė jam verslininko pasiūlyto neteisėto atlygio…
Eidamas 87-uosius (2015-ųjų spalį), architektas, prof. A. Miškinis mirė. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje esančioje ekspozicijoje lankytojai gali pamatyti daugumą jo kolekcijos meno kūrinių.
Muziejus ne visą Kaunui skirtą dovaną sutalpino
Tiesa, kai kuriems dovanotiems eksponatams prireikė renovacijos, – tie irgi nebuvo muziejaus lankytojams rodomi. Todėl A. Miškinio dukra – architektė Gražina Miškinytė-Jurėnienė – kreipėsi į teismą, prašydama dvi iš trijų jos a.a. tėvo pasirašytų dovanojimo sutarčių pripažinti negaliojančiomis. Kadangi sutarčių sąlygos įgyvendinamos nepilna apimtimi. 2018 metų kovo pradžioje savivaldybė paskelbė, jog Kauno miestui siūloma sudaryti taikos sutartį, atsisakant didžiosios dalies kolekcininko dovanoto palikimo.
„Klausimas antradienį pristatytas Kauno miesto tarybos nariams. Svarstoma galimybė vengti tolesnių teisminių ginčų ir geranoriškai sutikti su kaunietės reikalavimu bei sudaryti jos siūlomą taikos sutartį. Manoma, kad teisėta paveldėtoja galėtų tęsti savo pirmtako pradėtą darbą toliau plečiant vertingą meno kolekciją ir, turėdama ją savo žinioje, deramai pasirūpintų kūrinių pristatymu bei eksponavimu visuomenei“ (kaunas.lt).
Kauniečių išrinktieji geranoriškai sutiko atsisakyti dalies prof. A. Miškinio palikimo.
Pirmas susitarimas dėl kolekcijos (savivaldybės turto) galiojo 15 metų
Kaip naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ šią savaitę priminė Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė, su profesoriaus dovanotu palikimu susiję nemažai įvairių dokumentų.
Kaip priklauso tokiais atvejais pagal įstatymus bei teisės aktus, 2009 m. liepos 24 d. buvo sudaryta Savivaldybės turto patikėjimo sutartis (2019 m. kovo 27 d. – „Susitarimas dėl 2009 m. liepos 30 d. savivaldybės turto patikėjimo sutarties pakeitimo“) su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi. Pagal susitarimą Kauno miesto savivaldybė šiam muziejui perdavė patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti ilgalaikį materialųjį turtą – profesoriaus Algimanto Miškinio (pagal dovanojimo sutartis) dovanotus Kauno miesto savivaldybei Lietuvos dailės kolekcijos eksponatus penkiolikos metų terminui. Jis baigiasi šių metų liepos 24 -ąją. Lygiai tą pačią dieną baigiasi susitarimas ir dėl Rytų dailės kolekcijos.
Prieš šios vasaros atostogas priimtu nauju savivaldybės tarybos sprendimu nutarta „perduoti Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą – Lietuvos dailės kolekcijos eksponatus (56 daiktai; vertė – 250 000 Eur) M. K. Čiurlionio dailės muziejui dešimčiai metų (nuo 2024 m. liepos 25 d. iki 2034 m. liepos 25 d.) valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise savarankiškosioms savivaldybės funkcijoms – gyventojų bendrosios kultūros ugdymui ir etnokultūros puoselėjimui įgyvendinti“.
Kitu savivaldybės tarybos sprendimu irgi 10 metų laikotarpiui nuspręsta „perduoti Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą – Rytų dailės kolekcijos eksponatus (vertė – 150 000 Eur) M. K. Čiurlionio dailės muziejui“. Naujomis sutartimis muziejui patikėtos prof. A. Miškinio kolekcijos dalys bus toliau eksponuojamos muziejaus Paveikslų galerijoje.
Portalo „Kas vyksta Kaune“ siūlymas Kauno miesto tarybai
Adolfas Vaičaitis. Nemuno krantinė Kaune (1941 m.), Vytautas Kasiulis. Italijos gatvė ties Kauno meno mokykla (1940-1943), Adomas Galdikas. Lietuva.1935-1936 (triptiko Lietuvos paviljonui,1937 m. Paryžiaus pasaulinėje meno ir technikos parodoje eskizas), Adomas Varnas. Peizažas (1915), Zigmas Petravičius. Lietuva (1941). Šie, o taip pat kitų žinomų Lietuvos menininkų – Rimto Kalpoko, Adomo Smetonos, Jono Mackevičiaus, Leonardo Kazoko, Jono Buračo (iš viso – 34 autorių) kūriniai yra prof. Algimanto Miškinio dovanotoje Kauno miestui kolekcijoje. Kaip savivaldybės nuosavybė, kuri ir toliau bus prieinama kauniečiams bei miesto svečiams, apsilankantiems Nacionaliniame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje.
Dalies kolekcijos eksponatų autorių vardais yra pavadintos Kauno gatvės, ir kitaip yra įamžintas kūrėjų atminimas. Na, taip, prof. A. Miškinis paveikslų netapė, bet jis rinko kolekcijas, išsaugojo jas ir dovanojo Kauno miestui. Gal tuo bei kitais savo darbais jis yra vertas išskirtinio pagerbimo – suteikiant Kauno garbės piliečio vardą?
Siūlydami vietos politikams apsvarstyti šį klausimą, tikimės, kad portalo pasiūlymas sulauks ir nemažo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojų pritarimo.
Kaunas.lt svetainėje paaiškinta, jog „Kauno miesto garbės piliečio vardas suteikiamas asmeniui už aktyvų Kauno miesto vardo garsinimą Lietuvoje ir užsienyje savo darbais ir veikla meno, mokslo, kultūros, sporto, visuomeninėje ar kitose srityse, taip pat už svarų indėlį kuriant Kauno miesto gyventojų kultūrinę, ekonominę, socialinę ir dvasinę gerovę“.
Šiandien Kauno miesto garbės piliečių sąraše galima aptikti kelias dešimtis nusipelniusių žmonių pavardžių. Tarp tokių pagerbtųjų bene daugiausia – medicinos, mokslo, Bažnyčios, politikos, sporto, meno sričių – teatro, muzikos – atstovų, taip pat yra ir rašytojų, vienas architektas bei vienas istorikas. Beje, yra jame ir niekada Kaune nesilankęs (bemaž prieš du dešimtmečius), kai savivaldybės taryba jam suteikė Kauno garbės piliečio vardą) Lenkijos Prezidentas Aleksandras Kwasnewskis…
Garbingiausio savivaldybės apdovanojimo vertų Kauno piliečių sąraše galima susipažinti ir su mecenato Mykolo Žilinsko gyvenimo nuopelnais. Tarpukario žurnalistas („Aušros“ gimnazijos ir VDU auklėtinis) iki 1940-ųjų dirbo Lietuvos vyriausybėje, prasidėjus okupacijai, emigravo iš Lietuvos. Studijavo teisę Berlyno, Paryžiaus universitetuose. Kolekcionuoti meno vertybes M. Žilinskas pradėjo 1950-aisiais, apsigyvenęs Vakarų Berlyne. Nuo 1974 iki 1988 m. padovanojo Lietuvai vertingą lituanistinę biblioteką, Nobelio premijos laureatų veikalų rinkinį, nuolat įvairiapusiškai skatino ir rėmė išeivijos veiklą.
Tačiau didžiausias ir neįkainojamas jo indėlis – 1683 meno kūrinių kolekcija, kurią jis padovanojo savo jaunystės miestui Kaunui. Didžiuma tos dovanos eksponuojama M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinyje Kauno centre – M. Žilinsko vardu pavadintoje galerijoje.
