Lietuva pastaruoju metu sparčiai įsitvirtina kaip viena iš pirmaujančių šalių biotechnologijų srityje. Šiemet paskelbtais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, šalis yra trečia pasaulyje pagal bendrų investicijų intensyvumą į mokslinius tyrimus bei plėtrą. Inovacijų vystymo ekspertai daug potencialo įžvelgia Kaune besikuriantiems medicinos technologijų startuoliams, ypač tiems, kurie renkasi augti preakceleravimo programose. Tokios programos padeda jauniesiems mokslininkams ir technologijų kūrėjams išvystyti savo idėjas, kurti inovatyvius sprendimus ir įveikti rinkos iššūkius.
Šiandieniniai sveikatos iššūkiai skatina kurti naujas technologijas
„Iššūkiai po COVID-19, karo stresas ir nežinomybė, augančios išlaidos sveikatai skatina startuolių komandas, mokslininkus ir tyrėjus ieškoti naujų sprendimų, juos diegti rinkoje. Tai nelengvas ir kartu daug pasiaukojimo reikalaujantis darbas, kuris gali trukti ir dešimt metų“, – sako Tech-Park Kaunas vadovas Paulius Nezabitauskas.
Pagreitinto verslo vystymo ir augimo programos Tech-Park Kaunas akceleratorius, kur jau dešimtmetį naudojamas Silicio slėnyje (JAV), Lietuvoje taip pat sėkmingai prigijo ir suteikia startuoliams struktūrizuotus praktinius verslo įgūdžius.
„Tech-Park Kaunas organizuotoje preakceleravimo programoje daugiau nei pusė iš dalyvavusių komandų dvidešimtuko buvo orientuotos į sveikatos ir biotechnologinius sprendimus. Tai rodo esantį potencialą. Talentų subūrimas ir mokymai su tarptautiniais mentoriais, patyrusiais antreprenerystės specialistais, darbas atvirose laboratorijose paspartina naujų prototipų vystymą, kur nedidelė dalis, bet taps rinką pasiekiančiais produktais, – tvirtina P. Nezabitauskas.
„Greito mokymosi“ poreikis
Liepos pradžioje Tech-Park Kaunas vykusioje akceleratoriaus „Startuolio“ preakceleravimo programos „Demo Day“ startuolių pristatymus vertino investuotojų bendruomenės komisija. Medicinos technologijų (Medtech) ir skaitmeninių inovacijų (digitech) startuolių komandos pristatė savo progresą, pasiektą preakceleravimo programoje.
Pasak vieno iš vertinimo komisijos atstovų, antreprenerio, privataus investuotojo Dariaus Bagdžiūno, jei startuolio komandoje narys, turintis kelių dešimtmečių patirtį ir kompetencijų – tiek verslo vystymo, tiek techninių žinių – yra didžiulis privalumas. „Kai vertinu startuolius, sukurtus vien studentų, ieškau vienintelio įgūdžio, kurį galima būtų pavadinti „greitas mokymasis“. Jis apima tiek teorines žinias, tiek praktinį tobulėjimą pasirinktoje temoje, taip pat ir šokinėjimą tarp temų“, – akcentuoja antrepreneris.
Ragina dėmesį skirti komunikacijos įgūdžiams
Pradedančioms inovuoti komandoms svarbus kūrybiškas mąstymas, papildo rizikos kapitalo fondo „Coinvest Capital“ direktorė Viktorija Trimbel: „Vertiname startuolio kūrėjų gebėjimą susitelkti į problemos esmę ir surasti efektyviausią, o ne populiariausią kelią jai išspręsti.“
Investuotojos nuomone, preakceravimo programos komandoms padeda pasiruošti pritraukti finansavimą, supažindina su priemonėmis, kad investicijų pritraukimo procesas taptų sklandesniu etapu. „Naudinga mokytis verslumo, komunikacijos įgūdžių. Tam, kad komandos sudomintų investicinius fondus, idėjos turi turėti potencialą uždirbti grąžą ir sparčiai plisti. Svarbu turėti ne tik idėją, bet ir aiškų planą – kas, kada, kaip, kur, su kuo ir ką darys kiekviename etape. Taip atsiranda ir poreikis sugebėti tai sklandžiai ir įtikinančiai papasakoti, iškomunikuoti“, – pastebi V. Trimbel.
Medicinos startuoliui padėjo išgryninti vertės pasiūlymą
Vienas iš programos nugalėtojų, pelnęs kelialapį tęsti inovacijos auginimo kelionę verslo inkubavimo programoje, medicinos technologijų startuolis „NutriHack“. Komanda praktinių mokymų metu vystė virtualų įrankį, padėsiantį širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams geriau rūpintis savo sveikata, koreguojant rizikos veiksnius kasdieniame gyvenime ir mitybą.
„Idėja kilo iš kasdienio gydytojų darbo su prevencinėmis patikros programomis, kurių pirmasis žingsnis Lietuvoje ir kitose Europos šalyse yra labai neefektyvus. Keisti požiūrį labiausiai padėjo seminarai apie produkto pridėtinę vertę. Būtent šie preakceleravimo programos mokymai leido suprasti, kad vertė yra aspektas, kuris paliečia daugybę, atrodytų, nesusijusių žmonių grupių“, – teigia startuolio vadovė Indrė Karaliūtė.
Ant scenos – investuotojų dėmesys
Prakceleravimo programą finalizavusioje „Demo Day“ pristatymų sceną kai kurie startuoliai išbandė pirmą kartą, ir tai padėjo sulaukti teigiamo verslo potencialo įvertinimo. „Kuriame įrankį, kuris padeda smulkiems verslams atrasti nano bei mikro influencerių – nuomonės formuotojų – kanalus bei pilnai išnaudoti šį itin greitai besiplečiantį marketingo kanalą, taip pat nuomonės formuotojams suteikiame terpę monetizuoti savo auditoriją bei galimybę augti kaip turinio kūrėjams, – sako startuolio „Micma“ bendrakūrėjas Rokas Staniulis.
Tęsdami verslo auginimo kelionę po preakceleravimo, startuolio kūrėjai nusiteikę daugiau individualiai konsultuotis ir dirbti siekdami pagalbos pritraukti investicijas. „Pirmą kartą darėme savo idėjos pristatymą investuotojų komisijai. Keli mėnesiai intensyvaus darbo bei idėjos išgryninimas leido puikiai pasiruošti pristatymui. Galbūt netikėta, tačiau viena aktualiausių paskaitų buvo finansai ir įgytas supratimas apie finansinių metų planavimą“, – įspūdžiais dalinasi R. Staniulis.
Startuolių atstovai pabrėžia, kad preakceleravimo patirtys suteikia galimybę dalyvauti tarptautiniuose renginiuose, kur gali pristatyti savo idėjas ir užmegzti ryšius su potencialiais investuotojais ir partneriais. Ši globalizacijos tendencija padeda lietuviškiems startuoliams greičiau augti ir integruotis į pasaulinę rinką.
Projektas „Efektyvios inovacinės veiklos sistemos, įgalinančios startuolių kūrimąsi, akceleravimą bei plėtrą sukūrimas bei produkto idėjos vystymo per hakatonus ir inkubavimo paslaugas (SEIV sistema) skatinimas (STARTUOLIS)“ Nr. 02-025-K-0002, finansuojamas finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų lėšomis.
