Futbolo stalas prijungtas prie interneto? Ne ne, jis neturi Facebook profilio, tačiau gali pasakyti, jog prie jo kažkas žaidžia, parodyti rungtynių rezultatą ar išvardinti prie stalo esančius žaidėjus. Visa tai Kaune „Dizaino savaitės 2014“ metu pagimdė e. verslo ir programavimo kompanijos NFQ inžinierių komanda.
NFQ vyriausiojo dizainerio Dariaus Bisikirsko teigimu, vis dažniau stebimės ne dėl to, kad internetas kažkurioje vietoje yra, bet dėl to, kad jo ten nėra. Vis daugiau ir daugiau daiktų interneto pagalba yra jungiami į ištisas sistemas, tad jau šiandien mes turime galimybę dirbti su nauja „materija“ – ryšiais sujungtais daiktais. Daiktais, kurie jau dabar įgalina mus kurti sistemas, apie kurias anksčiau galbūt tik svajojome.
Besiruošdami „Dizaino savaitei“, vieną tokių sistemų nusprendė suprojektuoti ir NFQ „Hardware Hackers“ komanda – Darius Bisikirskas, Darius Kasiulevičius, Darius Vozbutas, Tomas Kvietkauskas, Donatas Bartkus, Kęstutis Vanagas, Jurgita Markevičienė bei Aivaras Spaičys. NFQ kolektyvas nutarė prie interneto prijungti ir išmaniu įrenginiu paversti kompanijos futbolo stalą.
Produkto problematika buvo nesudėtinga. Visų pirma, Kaune NFQ yra įsikūrusi dideliame trijų aukštų pastate, o futbolo stalas stovi tik pirmame aukšte. Dėl šios priežasties kolegoms iš, pvz., trečio aukšto kartais į pirmąjį tenka nusileisti veltui – tik tam, kad pamatytų, jog stalas užimtas. Šią problemą komanda nutarė išspręsti prie stalo prijungdama akselerometrą bei giroskopą – „jausdami“, kad stalas vibruoja, šie jutikliai siunčia informaciją suprojektuotai sąsajai ir tokiu būdu kiekvienas kolega savo kompiuteryje gali matyti, užimtas stalas ar ne.
Užsibrėžusi šį minimalų tikslą, komanda pasinėrė į tolesnį kūrybos ir dizaino procesą – apspręsti produkto galimybes bei projekto apimtį. Viena tokių galimybių – sąsajoje rodyti ne tik stalo užimtumą, bet ir kas konkrečiai žaidžia futbolą bei kaip žaidėjams sekasi. Žaidėjo identifikavimo funkciją buvo nuspręsta įgyvendinti išnaudojant jau esamą sistemą – kiekvieno NFQ darbuotojo turimas RFID korteles, vadinamuosius „įleistukus“.
„Galėjome įsigyti kortelių skaitytuvus iš pastatui juos tiekusios įmonės, tačiau nusprendėme, kad žymiai įdomiau bus juos pasigaminti savo jėgomis, o ir kainos prasme pasirodė, kad skirtumas daugiau nei akivaizdus“ – sako A. Spaičys.
Pasigaminti skaitytuvai suteikė galimybę žaidėjui identifikuotis prie stalo – prilietus vieną stalo plokštumą, informaciniame ekrane prie atitinkamos komandos iškart pasirodo jo vardas ir nuotrauka.
O automatinį rezultatų skaičiavimą komanda įgyvendino fotodiodų pagalba – į vartus įmuštam kamuoliukui riedant „išdavimo angos“ link, jis kerta fotodiodų barjerą, ir tuomet fotodiodai siunčia signalą, jog buvo įmuštas įvartis. Rezultatai realiu laiku patenka į ekraną, kuris matomas tiek NFQ laisvalaikio kambaryje, tiek yra ir pasiekiamas per kompanijos internetą.
Mikrovaldiklius bei jutiklius NFQ inžinierių komanda sujungė į „Raspberry Pi“ mini kompiuterio plokštę, kuri gautus duomenis persiunčia į API (aplikacijų programavimo sąsają), o iš jos, jau apdoroti, jie keliauja į bet kurią naudotojo sąsają. Pasak D. Bisikirsko, komanda buvo užsibrėžusi tikslą technologiją padaryti kuo labiau nematomą, kad ji veiktų be didesnio naudotojų įsikišimo, lyg papildomas sluoksnis, o stalas vizualiai liktų nepakitęs.
„Kurdami šį stalą išmokome kelias svarbias pamokas. Visuomet reikia galvoti apie tai, ar funkcija bus kam nors reikalinga – šitaip atmetėme dalį idėjų. Kita vertus, nevalia iškart atmesti nei vienos, net kvailiausiai skambančios idėjos – labai tikėtina, kad apjungus keletą jų, gims nuostabus sprendimas. Taip pat svarbu kuo greičiau pagaminti prototipą ir jį testuoti – šitaip greitai pamatysite, kur padarytos klaidos ir ką vertėtų patobulinti. Privalomas ir sistemos atsakas į bet kokius naudotojų veiksmus, kad ir elementariausias garsinis signalas. Be atsako, net idealiai veikianti sistema, naudojimo pojūčių kontekste, atrodys beviltiškai. Galiausiai, komanda gali bet ką – tai, kas dirbant vienam atrodo sudėtinga ar neįgyvendinama, komandoje virsta smagiomis užduotimis ir atliktais darbais“, – pasakoja NFQ vyr. dizaineris.
Jo teigimu, lūžis, kada tam tikra technologija tampa prieinama visiems, jau praeityje. Šiuo atveju eksperimentuoti su įvairiausiais jutikliais, mikrokontroleriais, prototipavimo plokštėmis bei jų dariniais dabar gali kiekvienas. Išmanaus prietaiso artefaktų galima rasti visur, pradedant „Lego“ konstruktoriumi ir baigiant mūsų stalo įrankiais.
