Svarbiausias Kauno miesto savivaldybės pajamų šaltinis buvo ir yra savo gyvenamąją vietą Kauno mieste deklaravusių gyventojų pajamų mokestis (GPM). Pernai savivaldybė planavo į biudžetą šio mokesčio surinkti 274,5 mln. Eur, GPM planas įvykdytas 112,2 proc., – gauta 33,4 mln. Eur daugiau nei planuota.
„Įvertinus savivaldybės skolintas lėšas ir 2023 metų pradžios likutį, Savivaldybės finansiniai ištekliai sudarė 615,6 mln. Eur. Savivaldybės biudžeto išlaidų patikslintas planas – 615,6 mln. Eur – įvykdytas 95,6 proc., arba 588,3 mln. Eur“.
Tokie duomenys pateikti Kauno savivaldybės 2023 metų veiklos ataskaitoje, kurią artimiausiame savo posėdyje numato patvirtinti miesto politikai. Ataskaitos autoriai – meras Visvaldas Matijošaitis bei dviejų savivaldybės administracijos skyrių vedėjos Roma Vosylienė ir Jolanta Brazaitienė. Jau viešiname dokumente pateikta nemažai informacijos apie ankstesnių metų pasiekimus.
Atskirų savivaldybės administracijos skyrių pernykštės veiklos, iliustruotos skaičiais, ataskaitoje nekonkretizuotos. Ne taip seniai, kai administracijai vadovavo direktorius Gintaras Petrauskas, „juodu ant balto“ buvo išdėstoma, pavyzdžiui, kiek per metus savivaldybė laimėjo ar pralaimėjo teisinių ginčų, kiek per teismus jos biudžetas prisiteisė ar prarado pinigų. Šiandien tai nutylima, nors derėtų sutikti, kad mokesčių mokėtojų sudėto biudžeto lėšų praradimai taip pat atspindi savivaldybės veiklos kokybę. O daugybei GPM mokančių bei savo uždirbtais pinigais miesto kasą papildančių Kauno gyventojų rūpi, kam tiksliai tie vadinami viešieji finansai yra panaudojami.
„Išaugome į patrauklų, šiuolaikišką miestą…“
Džiaugiasi Kauno meras ir priduria, kad „Tokia pažanga – tai nuoširdaus ir vieningo Kauno miesto savivaldybės administracijos, Savivaldybės tarybos, savivaldybės įmonių, miesto bendruomenės, iniciatyvių kauniečių ir susijusių organizacijų darbo rezultatas“.
Beje, jei kas norėtų ką nors pridurti apie „nuoširdų ir vieningą“ miesto valdžios darbą, tai, kaip primenama toje ataskaitoje, „… visada turi galimybę kreiptis į merą elektroniniu paštu [email protected], išdėstydami savo problemas, pateikdami pasiūlymus, išsakydami nuomonę, pastebėjimus ir lūkesčius. Savivaldybės mero ir vicemerų darbotvarkės yra viešinamos, t. y. kasdien skelbiamos Savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt.“
Bet kažin kodėl portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai kasdien gauna skundų iš gyventojų, nesulaukusių jokios miesto valdžios reakcijos į „pasikreipimus“? Vieno iš jų autorė, pavyzdžiui, prieš porą savaičių telefonu iškeikė žurnalistę, kad ši atsisakė „organizuoti“ jos, miesto pakraštyje gyvenančios, dirbančios slaugytojos padėjėja gydymo įstaigoje kaunietės, priėmimą pas Kauno merą. Moteris prisipažino balsuojanti „tik už Matijošaitį“ ir kad ji kompiuterio neturi, internetu nesinaudoja.
Bet jei ir naudotųsi, matyt, vis tiek ieškotų tarpininkavimo, nes iki „aukščiausios Kauno valdžios“ neprieitų su savo ar kaimynų asmeninėmis problemomis.
Savivaldybės 2023-ųjų veiklos ataskaitoje teigiama, kad Kauno ir kauniečių labui buvo nuveikta ypač daug gerų darbų net pagal tris programas, kurioms skirti pagrindiniai biudžeto asignavimai.
Daugiausiai – „392,0 mln. Eur pernai teko Gyventojų poreikius atliepiančios gyvenimo kokybės sumaniam, aktyviam ir sveikam gyventojui programos įgyvendinimui, 187,7 mln. Eur – Tvarumo bei žaliojo kurso principais tvariai valdomo miesto programai vykdyti, 35,0 mln. Eur – Atvirumo ir bendradarbiavimo, plėtojant miesto ekonomiką, kultūrą ir turizmą, programai. Mero rezervui skirta 0,9 mln. Eur.“
Didžiausią biudžeto išlaidų dalį, kaip anksčiau, taip ir pernai, sudarė švietimui skirtos lėšos 268,9 mln. Eur. (43,7 proc. visų suplanuotų išlaidų), mažiausią – aplinkos apsaugai skirti pinigai, – 12,4 mln. Eur (2 proc.).
Santykiai, darbai
Daugiau nei prieš metus (2023-ųjų balandį) įsigalioję Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai nulėmė santykį tarp Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus bei jo pavaduotojų įsakymų ir miesto mero potvarkių veiklos klausimais. Per visus prabėgusius metus mero V. Matijošaičio potvarkių skaičius padidėjo 8 kartus, – iki 1644. Net 99 proc. šių potvarkių veiklos klausimais derinami bei vizuojami (pasirašomi) elektroniniu parašu. Lygiai tiek pat – ir savivaldybės administracijos direktoriaus bei 100 proc. jo pavaduotojų įsakymų.
„Taupomas laikas, dirbama patogiau ir efektyviau“, – reziumuojama savivaldybės veiklos ataskaitoje. Joje dar teigiama, kad 2023 m. per Kauno miesto savivaldybės el. paslaugų informacinę sistemą el. būdu suteiktos 11 508 paslaugos. O pagal pratęstą pirminės teisinės pagalbos paslaugų teikimo sutartį, ši paslauga pernai suteikta 3 352 asmenims.
Laimė, kad nei elektra Kauno centre ilgam pradingsta, nei internetas stringa (kaip ką tik nutiko gyventojams, dalyvavusiems savivaldybės paskelbtoje vaikų registracijoje į vasaros stovyklas), todėl tai nepamaišo valdžiai produktyviai, teisingai veikti dėl kauniečių ir miesto gerovės…
Jeigu kažkam, perfrazuojant vieną vaikams skirtą populiarią verstinę knygą, norėtųsi pasmalsauti, „ką (valdžios) žmonės dirba visą dieną?“, tai iš savivaldybės interneto svetainės nedaug sužinotų.
Jau skelbėme, kad įgavęs daugiau nei 2023-jų pradžioje turėjo funkcijų bei pareigų, būdamas smarkiai darbais apkrautas Kauno meras jau ne vienerius metus dirba be patarėjų. Nors buvo laikas, kai vienu metu jis jų turėjo net ketvertą. Šiandien išsiverčia su trimis pavaduotojais, kurių vienas yra jo paties pasirinktas (savivaldybių tarybų rinkimuose net nekandidatavęs) buvęs mero patarėjas. Pagal Vietos savivaldos įstatymo korekciją, vicemerai dabar negali būti savivaldybės tarybos nariais.
Tiek ankstesnių darbo dienų, tiek gegužės 21-osios visų trijų Kauno vicemerų užimtumo kalendoriuose apsiribota darbotvarkėse (kaunas.lt) metai iš metų pasikartojančiomis frazėmis: „dokumentų peržiūra (ir vizavimas)“, „pasitarimas su savivaldybės vadovais“, „susitikimas (pasitarimas) darbo klausimais“, „dalykinis susitikimas“ ir pan. Analogišką užimtumą nurodo ir mero darbotvarkė. Tiesa, kauniečių mylimas meras, kaip kiti iki jo buvę išrinktieji, tarnystei skiria ir oficialias nedarbo valandas. Nes dauguma renginių, kuriuose jis apsilanko drauge su savo sutuoktine – savivaldybės tarybos nare, vyksta vakarais ar savaitgaliais.
Sąskaitoms apmokėti skolinosi lėšų
Jei anksčiau Kauno miesto savivaldybė miesto bendruomenei pateikdavo atskirai tiek mero bei tarybos, tiek administracijos veiklos ataskaitas, tai dabar viską sudėjo į vieną. Žinoma, tikėtis, kad bus išspausdintas popierinis variantas, jau nerealu, nes „viskas juk kainuoja“, o deklaruojant skaidrumą ir viešumą, savivaldybėje net tarnybinių mobiliųjų telefonų numeriai „kukliai nutylimi“. Ataskaitoje daug vietos skirta politikų veiklai – tarybai, jos komitetams bei kitiems dariniams. Kiekvienam – po teksto pastraipą. Taip nušviesti kiekvieno konkretaus administracijos skyriaus metinę veiklą tikriausiai yra bereikalinga prabanga?
Prie šios ataskaitos prijungti tekstai apie reikšmingus savivaldybės kultūros įstaigų darbus, atskirai – kiekvienos jų. Nemažai skirta dėmesio įvairiems miesto plėtros, žaliojo kurso bei kitokiems projektams, švietimo, socialinėms, sveikatos apsaugos ir kitoms sritims bei programoms.
Pernai „Kas vyksta Kaune“ skelbė, jog kai kuriems ne vienerius metus trunkantiems projektams įgyvendinti Kauno miesto savivaldybė skolinosi pinigų. Pagal ataskaitą, „biudžeto lėšų mokėtina suma, kartu su išlaidomis dėl finansinių įsipareigojimų vykdymo, 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 71,0 mln. Eur ir, palyginus su 2022 m. gruodžio 31 d., – 73,8 mln. Eur, sumažėjo 2,8 mln. Eur. Iš jų: finansinių įsipareigojimų vykdymo išlaidos (grąžintos skolos) sumažėjo 0,9 mln. Eur, trumpalaikė mokėtina suma sumažėjo 1,9 mln. Eur (2023 m. pabaigoje ji sudarė 9,5 mln. Eur, 2022 m. pabaigoje –11,4 mln. Eur)“.
Ataskaitos sudarytojų paaiškinimu, trumpalaikę mokėtiną sumą sudaro sąskaitos, kurios apmokėjimui pateiktos už praėjusį ataskaitinį laikotarpį – už socialinę paramą ir paslaugas, kompensacijas vežėjams mokėti, komunalines paslaugas (šildymą, elektrą, vandenį, šiukšles), subsidijas už šiluminę energiją. 2023 metais pagal pasirašytas su kredito įstaigomis ilgalaikių paskolų sutartis grąžinta 8,7 mln. Eur ir pasiskolinta 7,9 mln. Eur. Mokėtinų sumų, kai įvykdymo terminas praleistas, metų pabaigoje nebuvo.
Efektas
2023 metais į Kauno miesto savivaldybės biudžetą efektyviau buvo renkami ir įvairūs mokesčiai. Nekilnojamojo turto mokesčio surinkta 21 mln. 689,6 tūkst. Eur (planuota – 17 mln. 500 tūkst. Eur), žemės mokesčio – 3 mln. 555 tūkst. Eur (planuota – 3 mln. Eur), paveldimo turto – 508,2 tūkst. Eur (planuota – 300 tūkst. Eur).
Ypač išaugo pajamų mokesčio iš verslo liudijimų surinkimas, – pernai gauta daugiau nei 2 mln. Eur (planuota – 1, 35 mln. Eur). Buvo viršyti vietinės rinkliavos, valstybinės žemės nuomos bei kiti mokesčių planai, taip pat – ir žemės realizavimo. Pastarasis planas viršytas net 628,4 proc. (arba 3 mln. 170,4 tūkst. Eur).
„Rezultatą pasiekti padėjo sėkminga naujų mokesčio mokėtojų paieška ir jų apmokestinimas, nuoseklus darbas su žemės nuomos mokesčio skolininkais. 2023 m. žemės nuomos mokesčio nepriemoka buvo sumažinta 359,9 tūkst. Eur. Skolininkų skaičių pavyko sumažinti intensyviai dirbant su mokesčio mokėtojais, tiesioginių pokalbių telefonu ir atvykus į savivaldybės administraciją metu, raginimų raštu, pateiktų dokumentų teisminiam išieškojimui būdais“, – paaiškino ataskaitos rengėjai.
Tarp kitko, ataskaitoje pripažinta, kad ne visas pusę milijardo eurų su kaupu pernai viršijusio Kauno miesto savivaldybės lėšas iki 2023-ųjų pabaigos pavyko panaudoti. Štai – citata: „Poilsis, kultūra ir religija. Patikslintas asignavimų planas 62 mln. 459,1 tūkst. eurų įvykdytas 58 mln. 600,2 tūkst. eurų arba 93,8 proc., t. y. liko nepanaudota 3 mln. 858,9 tūkst. eurų.“
Paklausus savivaldybės NT
2023-ųjų gale Kauno miesto savivaldybės valdomo menkaverčio ir neplanuojamo panaudoti turto (pastatų, patalpų, jų dalių) ploto dalis nuo viso valdomo turto (pastatų, patalpų, jų dalių) ploto sudarė 2 procentus.
Pasak autorių oficialaus dokumento, kurį apžvelgia „Kas vyksta Kaune“, „Organizuojant Paklausaus Kauno miesto savivaldybės nekilnojamojo turto objektų sąraše įrašytų objektų panaudojimo perspektyvų įvertinimą, parengta Teritorijos ir Kauno miesto savivaldybės valdomo nekilnojamojo turto Laisvės al. 15A, 15A-1, 15A-3, 17, 19, Gedimino g. 36, Nepriklausomybės a. 10, Kęstučio g. 4A, Kaune, efektyvaus panaudojimo studija. Neplanuojamo naudoti savivaldybės funkcijoms vykdyti turto kiekis mažinamas, jį nuomojant, parduodant, perduodant VĮ Turto bankui ar griaunant“.
Pagal ataskaitos duomenis, pernai parengti 165 nekilnojamojo turto objektai parduoti, suorganizuotas ir įvykdytas 141 viešas aukcionas. Sudaryta 130 nekilnojamojo turto pardavimo sandorių. Miesto taryba pritarė 48 sprendimų dėl savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo projektams.
„Turto pardavimo aukciono būdu pajamos – 1,93 mln. Eur. Pajamos, gautos pardavus savivaldybės būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, – 1,34 mln. Eur.“ Bendra praėjusiais metais už parduotą savivaldybės NT gauta suma – 3,27 mln. Eur. Tiesa, ataskaitoje nutylėta, kiek kitų būstų savivaldybė per metus nusipirko ir kiek biudžeto lėšų tam išleido.
Pajamos už negyvenamųjų pastatų, patalpų ir kitų statinių nuomą per 2023 m. sudarė 1,14 mln. Eur. (planuotas pajamas viršijo 26,7 proc.). Ilgalaikių įsiskolinimų dėl NT nuomos nebeliko. „Griežta būsto nuomos kontrolė, aktyvus bendradarbiavimas su Kauno miesto socialinių paslaugų centru, įgalinant nuomininkus patiems susirasti gyvenamą būstą rinkoje ir išgryninant nuomininkus, kuriems tikrai reikalinga socialinė pagalba, turėjo teigiamą įtaką Savivaldybės būsto fondui. Dėl to per 2023 metus savivaldybės žinion perimti 152 atlaisvinti būstai, iš kurių 53 įtraukti į Socialinio būsto fondo sąrašą. Siekiant paruošti perimtus butus nuomai, 98 perduoti remontuoti, 37 perimtiems būstams nebuvo reikalingas remontas ir jie iš karto buvo pateikti nuomai. Išnuomojus atsilaisvinusį būstą, mažėja laukiančiųjų socialinio būsto eilė. 2023 metais 7 proc. sumažinta nuomos skola, nors būsto nuomos kaina palyginus su 2022 m., padidėjo 14 procentų. Gautos pajamos už gyvenamųjų patalpų nuomą – 4,24 mln. Eur, – 15 proc. daugiau nei buvo planuota“, – be jokios abejonės šitą skirsnį iš ataskaitos parengė savivaldybės administracijos tarnautojai.
Dėl miesto plėtros Kauno savivaldybei tenka būti ir NT pirkėja
Paminėta, kad pernai ji įgijo nuosavybėn žemės sklypus ir statinius (ar jų dalis), patenkančius į teritoriją, reikalingą H. ir O. Minkovskių gatvės rekonstrukcijai, taip pat – lopšelio-darželio „Klumpelė“ teritorijoje esantį kitos paskirties pastatą Pienių g., inžinerinės infrastruktūros plėtrai prie būsimo baseino Vaidoto g. reikalingus žemės sklypą ir jame esančius statinius. Už šį nupirktą turtą Kauno miesto savivaldybė sumokėjo 842,7 tūkst. Eur.
Buvo vykdomos žemės sklypų H. ir O. Minkovskių g. ir Vijūkų g., Kaune, paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Anot ataskaitos, „2023 m. pradėti nauji paėmimo visuomenės poreikiams projektai: Linkuvos dvaro sodybos fragmentų teritorijoje esančių statinių, reikalingų gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms (Mosėdžio g.), žemės sklypo Šiaulių g. 30, Kaune, ir jame esančių statinių, reikalingų socialinei infrastruktūrai plėsti, ir žemės sklypo dalių ir statinių, esančių Raktažolių g. 15, 17, Kaune, reikalingų žemės sklypams, skirtiems Ateities pl. rekonstruoti ir Kauno pietrytiniam aplinkkeliui tiesti“.
Ir nors jau ne vienerius metus buvo teigta, kad Kaune sovietų nusavinto NT gražinimo procesas teisėtiems jo paveldėtojams priartėjo prie pabaigos, tačiau nepatenkinti valdžios priimtais sprendimais ar vangumu juos priimant gyventojai tebesiskundžia.
O pasirodo, kad Kauno miesto savivaldybėje, „siekiant užtikrinti sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir valstybės garantijų vykdymo įgyvendinimą, 2023 m. dvigubai daugiau įvykdyta veiklų, nei buvo suplanuota: priimti 4 sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo (už natūra negrąžintą turtą išmokėtos kompensacijos) ir 1 sprendimas dėl valstybės garantijos įvykdymo (kompensuojant nuomotų gyvenamųjų patalpų rinkos vertę pinigais). Siekiama 2024 m. užbaigti spręsti nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkūrimo Kauno miesto savivaldybėje klausimus“.
