Būna, kad kaunietis Mantas Kazimieras Sinkevičius (33 m.) žiūri vaizdo įrašą su savo pasirodymu ant imtynių kilimo ir mato, kad treneris už nugaros garsiai šaukia, tačiau varžybose jis nieko negirdėjo. Tai sportininkui netrukdo siekti pergalių – jis yra daugkartinis graikų ir romėnų imtynių čempionas.
Manto klausa yra susilpnėjusi nuo vaikystės (jo tėvai taip pat turi klausos negalią), bet tai jam nekliudė gyventi aktyviai. Berniukas lankė paprastą mokyklą, kur mokytojai, žinodami apie jo sutrikimą, sodindavo jį į pirmą eilę prieš save, kad geriau juos girdėtų. Paauglystėje, kai klausa dar pablogėjo, jis pradėjo nešioti klausos aparatus.
Mokykloje Mantas lankė šokius, futbolą, krepšinį, plaukimą – jo pomėgiai vis keitėsi – kol būdamas dešimties, pakviestas klasės draugo, nuėjo į graikų romėnų imtynių treniruotę.
„Tai nutiko 2001 m., ir ši sporto šaka man taip prilipo, kad treniruojuosi jau 23 metus, be to, jau ir pats dirbu treneriu. Imtynės man patiko tuo, kad tai kontaktinis, individualus sportas, tu žinai, kad jeigu blogai dirbi – esi pats kaltas, kad nieko nelaimi, jeigu dirbi gerai – yra tikimybė, kad pasiseks, ir tai priklauso tik nuo tavęs“, – pasakojo Mantas.
Iš pradžių jis į imtynes nežiūrėjo kaip į pasirinkimą visam gyvenimui, tiesiog laisvalaikiu sportuodavo ir kartais mokykloje savo gebėjimais pagąsdindavo vaikus, kurie tyčiodavosi iš jo negalios.
Rimčiau į sportą Mantas pradėjo žiūrėti maždaug 2011 m., kai pirmą kartą buvo išsiųstas dalyvauti Europos kurčiųjų čempionate – tuomet pamatė, kad sportas gali padėti ir pasaulio pamatyti, ir sulaukti solidžių įvertinimų, tik reikia į jį žiūrėti ne kaip į pomėgį, o kaip į darbą.
Maždaug tuo pačiu metu atėjo supratimas, kad tam, jog galėtų siekti pergalių profesionaliame sporte, turės pakeisti trenerį, nors prie pirmojo trenerio Algimanto Raupelio buvo labai prisirišęs. „Gali būti, kad jei ne jis, imtynininku nebūčiau tapęs. Jis buvo ne tik geras treneris, bet ir labai geras žmogus, man, galima sakyti, atstojo senelį, kurio buvau anksti netekęs. Buvo gyvenimiškų situacijų, kai jis man padėjo, rūpinosi ir stengėsi dėl manęs“, – sakė sportininkas.
Su tokiu lengva dirbti
Dabartinio Manto trenerio Sauliaus Liaugmino, su juo dirbančio jau keliolika metų, paklausiau, ar jam nebuvo nejauku pradėti treniruoti klausos negalią turintį jaunuolį? „Iš pradžių aš net nepastebėjau, kad Mantas neprigirdi – tai išaiškėjo vėliau, nes jo klausos sutrikimas progresavo. Bet tai netrukdo mums kartu dirbti, kaip ir netrukdo jam siekti pergalių“, – teigė treneris.
Kai jie pradėjo dirbti kartu, Mantas didesnių pasiekimų neturėjo. Bet netruko jų sulaukti.
„Nuo pat pradžių mačiau, kad Mantas labai darbštus, atkaklus jaunuolis, nusiteikęs siekti tikslo. Kai jis patikėjo, kad tikrai gali jo pasiekti, pasipylė pergalės. Tokiame sporte labai svarbios ir psichologinės savybės – noras nugalėti, užsispyrimas, valia. Būna momentų, kai, atrodo, jėgų visai nebėra, bet reikia susiimti ir „per negaliu“ kovoti toliau. Imtynėse niekas nepasodins tavęs ant atsarginių žaidėjų suolelio, kad pailsėtum. Pirmą kartą Mantas Pasaulio kurčiųjų čempionu tapo Irane, netrukus sekė ir pergalės Lietuvos sveikųjų čempionatuose“, – atsiminė treneris.
Jis pagyrė Mantą ne tik už jo užsispyrimą ir valią, bet ir už asmenines savybes. „Jis ne tik puikus sportininkas, bet ir geras žmogus, turi gražią šeimą. Jis pareigingas ir atsakingas, jei pasikeičia planai, tuojau man apie tai praneša, nereikia jo vaikytis – lengva su tokiu žmogumi dirbti“, – sakė S. Liaugminas.
Na, o M. K. Sinkevičius negailėjo gražių žodžių Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto komandai, kuri besąlygiškai juo rūpinasi ir padeda, sudaro sąlygas išvykti į treniruočių stovyklas, rūpinasi sveikata, suteikdami medicininę priežiūrą ir pan.
Pelnė visus titulus
M. K. Sinkevičius skaičiuoja, kad turi iškovojęs 9 skirtingų čempionatų medalius:
* 2011 m. Europos kurčiųjų čempionatas, Armėnija, 3 vieta;
* 2015 m. Europos kurčiųjų čempionatas, Gruzija, 1 vieta;
* 2016 m. Pasaulio kurčiųjų čempionatas, Iranas, 1 vieta;
* 2017 m. Kurčiųjų olimpinės žaidynės, Turkija, 3 vieta;
* 2018 m. Pasaulio kurčiųjų čempionatas, Rusija, 2 vieta;
* 2019 m. Europos kurčiųjų čempionatas, Baltarusija, 2 vieta;
* 2021 m. Pasaulio kurčiųjų čempionatas, Turkija, 1 vieta;
* 2022 m. Kurčiųjų olimpinės žaidynės, Brazilija. 1 vieta;
* 2023 m. Pasaulio kurčiųjų čempionatas, Kirgizija, 1 vieta.
Ypač jį džiugina pergalės imtynėse su girdinčiaisiais, kurių turi nemažai: jis 4 kartus tapo Lietuvos graikų ir romėnų imtynių čempionu, nugalėjęs varžovus, kurie negalios neturi.
Kokius įspūdžius jam paliko tokios egzotiškos pastaraisiais metais aplankytos šalys, kaip Brazilija ir Kirgizija? „Brazilijoje gyvenome viešbutyje nedideliame miestelyje, iš kurio mus autobusu veždavo į treniruotes ir varžybas, tad pamatėme nedaug. O Kirgizijoje teko pasidairyti daugiau, bet ji manęs nesužavėjo, ten daug chaoso ir netvarkos – po to geriau įvertini, kaip gražu ir švaru Lietuvoje. Na, tik gamta, kalnai, į kuriuos vykome laisvą dieną, ten labai gražūs“, – pastebėjo sportininkas.
Čempiono vaikai irgi sportuoja
Šiuo metu Mantas intensyviai nesportuoja, nes yra patyręs kelio raiščio traumą. Tačiau ir jis, ir jo treneris patikino, kad graikų ir romėnų imtynės nėra ypač pavojingas sportas – treniruotėse vienas kitam parenkami tokie varžovai, kurių lygis panašus, sportininkai mokomi taisyklingai nukristi, ir apskritai traumų gresia patirti įvairiose sporto šakose.
Kai atgaus formą, M. K. Sinkevičius ruošis 2025 m. Tokijuje vyksiančioms Kurčiųjų olimpinėms žaidynėms. Kol kas jis treniruoja vaikus Kauno sporto mokykloje „Gaja“, o didžiausias ir labiausiai džiuginantis jo kaip trenerio pasiekimas yra auklėtinio iškovotas 3 vietos medalis Europos jaunučių čempionate.
Paklausiau S. Liaugmino, ar Mantas, pats pradėjęs dirbti su vaikais, prašė jo konsultacijų, kaip ugdyti jaunuosius sportininkus? „Mes su juo nemažai bendraujame, pašnekame ir apie treniruotes, bet nesakyčiau, kad aš jį konsultuoju – sakyčiau, kad mes draugiškai apie tai diskutuojame“, – atsakė S.Liaugminas.
Sportiška yra visa M. K. Sinkevičiaus šeima – jo žmona seniau užsiėmė gimnastika, dabar lankosi treniruoklių salėje savo malonumui, šešiametis sūnus lanko futbolą, septynmetė dukra – plaukimą, nes tėvai neabejoja, kad sportas gerina vaikų fizinę formą ir moko disciplinos.
„Sūnų ketinu vėliau leisti ir į graikų romėnų imtynių treniruotes – gal ir jį tai užkabins, kaip mane kadaise. Bet prievartos čia tikrai nebus“, – sakė M. K. Sinkevičius.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
