Švietimo bendruomenei atstovaujančių profesinių sąjungų lyderiai kritiškai vertina Gintauto Jakšto sprendimą trauktis iš ministro pareigų. Pastabų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dažniausiai nestokojantys profsąjungų lyderiai tikina, kad netikėti pokyčiai Vyriausybėje yra negarbingas bandymas pabėgti nuo sistemoje pridarytų problemų.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininko Egidijaus Milešino teigimu, iš posto nusprendęs pasitraukti G. Jakštas nežinomybėje paliko pažadais ilgą laiką maitintą švietimo bendruomenę.
„Mes juk dar pernai pasirašėme kolektyvinės sutarties atnaujinimą. Esame susitarę, kad šiemet iki gegužės 1 dienos turime nuspręsti, kaip 2028 metais atrodys mokytojų atlyginimai (…). Dabar, kai liko sutarti finansinius išteklius, viskas stoja“, – Eltai sakė LŠMPS pirmininkas, pažymėdamas, kad liko ir daugiau neatsakytų klausimų.
E. Milešinas neabejojo, kad esamų problemų neišspręstų ir naujasis švietimo ministras. Apskritai, svarsto jis, vargu ar reikėtų tikėtis, kad kažkas ryšis perimti G. Jakšto postą ir paliktus darbus. Todėl, neatmeta tikimybės LŠMPS pirmininkas, tikėtina, kad iki šios Vyriausybės pabaigos ministerijai laikinai vadovaus socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
„Praktiškai prezidento rinkimų finišo tiesioji. Kitą savaitę premjerė išeina atostogų dėl rinkimų, prezidentas pasakė, kad neskubės. Tai toks vaizdas susidaro, kad kol nesibaigs prezidento rinkimai, tai apie tai nelabai kas ir diskutuos. O po to vasarą startuoja kita rinkiminė kova dėl EP rinkimų. Tai labai abejoju“, – teigė E. Milešinas.
E. Milešinui antrino ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, teigiantis, kad švietimo bendruomenė neturi lūkesčių dėl naujo ministerijos vadovo.
„Kiek čia žmogus gali ateiti ir nuveikti per tuos likusius mėnesius – turbūt nieko“, – Eltai sakė A. Navickas, pažymėdamas, kad ministro sprendimas trauktis iš pareigų yra negarbingas bėgimas nuo problemų.
„Aš manau, tai pabėgimas nuo problemų. Manau, kad ministras turėjo pabaigti kadenciją, nes neįsivaizduoju, kokiam įpėdiniui viską palikti ir ar kas ką darys. Ir visgi, jei prisiimi atsakomybę, tai negali tokiu momentu pasitraukti ir palikti visų problemų“, – teigė švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas.
ELTA primena, kad trečiadienį premjerė Ingrida Šimonytė patenkino švietimo, mokslo ir sporto ministro G. Jakšto prašymą atsistatydinti.
Tęsiantis nesklandumams dėl tarpinių vienuoliktokų patikrinimų, antradienį ministras G. Jakštas dar kartą premjerei pateikė atsistatydinimo prašymą. Kaip antradienio vakarą teigė ministras, pasitraukti iš pareigų jį paskatino prieš pat spaudos konferenciją iš Vyriausybės vadovės komandos be diskusijų gautas pavedimas, susijęs su vienuoliktokų tarpinių patikrinimų vertinimo skale.
Apie pasitraukimą antradienį pranešė ir už tarpinių patikrinimų įgyvendinimą atsakingas viceministras Ramūnas Skaudžius.
G. Jakštas atsistatydinimo raštą I. Šimonytei jau buvo įteikęs ir kovo viduryje. Visgi tada Vyriausybės vadovė nutarė jo netenkinti.
Ministru G. Jakštas buvo paskirtas praėjusių metų vasarą, kai kilus skandalui dėl savivaldybių tarybos narių veiklai skirtų lėšų panaudojimo skaidrumo iš pareigų pasitraukė tuometė ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Pagal Konstituciją, Lietuvoje ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.
