Ekologijos, aplinkos išsaugojimo ir meilės gamtai temomis pasaulyje ir Lietuvoje kalbama vis garsiau – tuo suabejoti neleidžia ir globaliais klausimais pasisakantys kūrėjai bei visuomenininkai. Kaune eksponuojama menininko Luke’o Jerram’o Žemės instaliacija „Gaia“ mintimis apie planetos sveikatą pasidalinti paskatino gamtininką Marių Čepulį, fotografę Neringą Rekašiūtę, atlikėją Giedrių Širką bei aplinkosaugos aktyvistę Rugilę Matusevičiūtę.
Praėjusiais metais net 115 parodų surengusio menininko Luke’o Jerram’o kūryba kone visuomet išryškina visuomenei aktualias temas, ypač dažnai susijusias su ekologija.
„Kovoti su klimato krize kiekvienas turime taip, kaip galime geriausiai. Kaip menininkas tikiuosi, kad mano vaizdinės komunikacijos įgūdžiai gali būti naudingi“ – teigia kūrėjas.
Marius Čepulis: „Neliks gamtos, neliks ir mūsų“
Ekologijos ir rūpesčio gamta svarbą akcentuoja ir žinomi Lietuvos kūrėjai. Socialinėse medijose gamtos fotografijomis ir savo žiniomis besidalinantis gamtininkas Marius Čepulis garsiai kalbėti apie mus supančią aplinką pradėjo prieš 15 metų.
„Supratau, kad noriu tai daryti, kai išgirdau ką šneka žmonės. Daugelis teigia, kad myli gamtą, tačiau išties jai nejaučia pagarbos – kiekvienas turi savo paties gyvenimą ir rūpintis aplinka ar apie ją galvoti kartais nėra laiko. Todėl pritariu menininkui Luke’ui Jerram’ui, kad atkreipti dėmesį į mūsų ekologinę situaciją – būtina. Visgi pabrėšiu, kad Žemei mūsų evoliucija nėra svarbi, nes ji gyvavo ir gyvens gerokai ilgiau nei mūsų civilizacija. Jei norime, kad mūsų rūšis išliktų, mums reikia rūpintis ne planeta, bet mus supančia gamta ir aplinka – esame priklausomi nuo švaraus maisto, oro ir vandens. Svarbu turėti saiko, naudoti tiek resursų, kiek reikia – mažiau suvartoti, palikti kuo mažiau atliekų. Turime suprasti, kad jei neliks gamtos, neliks ir mūsų“, – teigia gamtininkas.
Neringa Rekašiūtė: „Gamta primena, kad atsakymų ieškoti reikia savyje“
Fotografė, poetė, visuomenininkė, Sengirės fondo ambasadorė Neringa Rekašiūtė neabejoja: semtis įkvėpimo iš gamtos – tai semtis įkvėpimo iš savęs.
„Mano fotografijose visa esmė slypi kūno laisvėje, džiaugsmo pojūtyje, kūrybiškumo proveržyje, kurie ima lietis iš pačio žmogaus. Gamta kiekvienam žmogui primena, kas svarbiausia, kur ieškoti ramybės, įkvėpimo, atsakymų – savyje. Mes esam gamta, jos dalis. Kai su fotografuojamais žmonėmis praleidžiame kelias valandas laukinėse vietose, kur nėra svetimų akių, vertinimų, taisyklių, iš vidinio pasaulio ima veržtis kūryba. Man gera su kitais sugrįžti namo, į gamtą.
Kai žmonės kenčia, pyksta, jaučia nepasitenkinimą, jie nutolsta nuo gamtos. Mano aplinka tokia, jog visiems rūpi – ir ne tik rūpi, bet žmonės ir imasi veikti, jaučia prasmę, pavyzdžiui, prisidėdami prie sengirių Lietuvoje išsaugojimo ir sukūrimo. Galbūt kartais neverta sukti galvos dėl globalių klausimų, bet išsaugoti savo mylimą mišką, pelkę ar pievos lopinėlį?“ – mintimis dalijasi N. Rekašiūtė.
Giedrius Širka: „Žmoniją veikia godumas ir empatijos stoka“
„Kiekvieną kartą einant miesto gatvėmis, užtenka nuleisti akis žemyn: nuorūkos, plastiko gausa, tepalai ir visoks kitoks hominido paliktas pėdsakas. Galima netikėti klimato kaita, galima neigti žmogaus įtaką planetai globaliu mastu, bet nematyti savo aplinkos taršos ir toliau tai tęsti, tai mažų mažiausiai abejingumas ir tinginystė. Todėl kiekvieno sąmoningo piliečio pareiga šviesti ir drausminti visus likusius, kuriems toksinais ir chemikalais užteršta aplinka yra norma, drausminti kiekvieną, kuris abejingai elgiasi su mūsų visų turtu – sveika ir turtinga savo bioįvairove aplinka“, – įsitikinęs ir grupės „Golden Parazyth“ lyderis Giedrius Širka.
Jo teigimu, žmoniją šiomis dienomis itin veikia godumas ir empatijos stoka. „Nieko nebus, jeigu kažkas nerodys pavyzdžio, kad mažiau yra daugiau, kad pievos ir miškai yra kažkieno namai, o ne tik materialinės naudos resursas. Manau, kad muzika padeda sustoti ir išjausti. Pavyzdžiui, dainoje „Upė“ aš kalbu apie grįžimą į kažką saugaus, kažką kas gydo sielą. Džiaugiuosi, jei per dainą žmonės prisimena, kaip gera yra tiesiog pabūti ir pajausti“, – pasakoja G. Širka.
Rugilė Matusevičiūtė: „Tikiu, kad tvarumas taps natūralia mūsų mąstysenos dalimi“
Anot aplinkosaugos aktyvistės, iniciatyvos „Tvari Lietuva“ ambasadorės ir dėstytojos Rugilės Matusevičiūtės, susidomėjimas tvarumu kilo iš artimo ryšio su gamta ir noro supažindinti žmones su mūsų Žemės grožiu.
„Natūralu, kad klimato kaitos kontekste, norėdami galėti ir ateityje mėgautis Žemės teikiamais malonumais, privalome sustabdyti kenkėjiškus procesus ir keisti socialinius bei ekonominius visuomenės veikimo principus. Tvarumas man yra atsakymas į didelę dalį pasaulį kankinančių kataklizmų, todėl nematau kitos išeities, kaip tik prisidėti prie šios idėjos sklaidos ir tikėtis, kad ateityje tvarumas bus ne judėjimas, būdingas mažai visuomenės grupei, o natūrali visuomenės mąstysenos dalis.
Didelė bėda, kad daugelis mūsų tvarumą matome kaip labai siaurą temą ir manome, kad neturime resursų, įrankių ar gabumų prisidėti prie šios temos sklaidos, tačiau tvari mąstysena gali būti aktyvuota kiekviename gyvenimo veiksme – nuo to, ką mes dėvime, iki to, ką kuriame, kur dirbame, už ką balsuojame, kaip keliaujame ir ką valgome. Kiekvienas turime įrankius ir būdus gyventi tvariau. Vieni galime padaryti didesnį pokytį, kiti –skleisti žinią savo pavyzdžiu ir įkvėpti mus supančią aplinką. Užtenka domėtis, skaityti, įsiklausyti, ką kalba mokslininkai, gamtininkai, ir integruoti turimas žinias į savo kasdienį gyvenimą. Tokiu būdu ateis ir bendraminčių ratas, ir įkvėpimas, ir noras veikti. Vieno atsakymo, kaip veikti ir ką daryti nėra,“ – pasakoja R. Matusevičiūtė.
Instaliaciją „Gaia“ nemokamai išvysti bus galima iki balandžio 17 d.
Praėjusiais metais įvairius Luke’o Jerram’o kūrinius išvydo daugiau nei 3 milijonai žmonių visame pasaulyje. Didelė dalis menininko darbų skatina mąstyti apie ateitį ir aplinką. Kornvalio vėjo turbinoje įrengta didžiule šviesos projekcija Luke’as Jerram’as pabrėžė atsinaujinančių energijos šaltinių svarbą, o Bristolyje pirmą kartą pristatyta naftos fontano instaliacija kvietė diskutuoti apie planetos priklausomybę nuo naftos. Ne išimtis ir kūrinys „Gaia“, siekiantis atkreipti dėmesį į ekologinius iššūkius ir rūpintis savo planeta. Iki balandžio 17-os dienos agentūros „Salto“ kuruojamą kūrinį dar galima nemokamai išvysti Kauno „Akropolyje“, Renginių aikštėje.
Anot menininko, „Gaia“ instaliacija jis siekia padovanoti intymaus ir asmeniško susitikimo su mūsų planeta galimybę, o kartu – paskatinti ateities kartas apmąstyti savo veiksmus. „Privalome kuo skubiau užkirsti kelią klimato kaitai, nes planetos B neturime. Tikiuosi, kad žmonės, aplankę instaliaciją, Žemę išvys kaip nepaprastai gražią ir brangią vietą, vienintelius mūsų namus – o taip pat, ekosistemą, kuria turime skubiai rūpintis“, – pasakoja pirmosiomis NASA astronautų nuotraukomis paremtą kūrinį pristatantis autorius.
Kovo 20 d. – balandžio 17 d. instaliaciją galima pamatyti Kauno „Akropolio“ III a. renginių aikštėje.
