To nebūtų įvykę, jei Kauno apygardos teismo Kauno Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Rūtos Palubinskaitės, būtų palikusi galioti praėjusių metų rugsėjo 18-ąją civilinėje byloje priimtą Kauno apylinkės teismo sprendimą. Pagal jį turėjo būti tenkinamas ieškovės R. A. ieškinys atsakovei – Kauno miesto savivaldybei – dėl pripažinimo šeimos nariu (trečiasis asmuo šios moters duktė V. A.). Savo ruožtu savivaldybė, pateikusi priešieškinį abiem gyventojoms dėl žalos priteisimo, siekė jas iškeldinti su visais daiktais iš 5 kambarių buto.
Prabėgus pusmečiui, ši civilinė byla rašytinio proceso tvarka buvo išnagrinėta Kauno apygardos teismo posėdyje, nes Kauno miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo sprendimo.
Gyveno bute nuo pat gimimo, bet…
Visų pirma būtina pabrėžti, kad 5 kambarių butas, kurio teisėtomis gyventojomis norėjo būti dvi moterys – mama ir dukra, priklauso nuosavybės teise Kauno miesto savivaldybei kaip galimas gyventojams nuomoti, bet ne socialinis būstas. Reiškia, jį atlaisvinus, butas gali būti parduodamas viešojo aukciono būdu.
Kadangi teismo nutartyje nei asmenų vardai, nei pavardės ir NT adresas neskelbiami, galima tik spėti, kad šis erdvus būstas, tikėtina, yra ne kur nors Petrašiūnuose, bet miesto centre arba arčiau jo. O tai reiškia, kad butas gali būti geidžiamas, bet nepigus aukciono, jei tik jis viešai rengiamas, objektas.
Ieškovė R. A. teismo prašė pripažinti ją mirusiojo R. P. (jos brolio) šeimos nariu, įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ja gyvenamosios patalpos – 5 kambarių buto nuomos sutartį.
Moteris paaiškino, kad bute, kuris jos tėvui buvo suteiktas dar 1953-aisiais, ji gyvena nuo gimimo. Tėvai augino tris vaikus. Po tėvų bei vienos iš jų dukterų mirties buto nuomos sutartis buvo sudaryta 2015-aisiais, su R P. (ieškovės broliu). Sesuo (ieškovė) sutartyje nepaminėta. Jos teigimu, brolis turėjo priklausomybę nuo alkoholio ir sirgo psichine liga. Bendravimas su juo buvo problemiškas, todėl „vedusiai bendrą ūkį“ seseriai teko imtis ir brolio, ir būsto priežiūros naštos.
„Jo liga ir priklausomybė nuo alkoholio progresavo. Ieškovė pirko maistą, gamino valgyti, tvarkė kambarius, skalbė. Brolis dėl prastėjančios sveikatos būklės nedirbo, gaudavo pašalpą, kartais prisidėdavo pinigais prie maisto, tačiau praktiškai butą išlaikė ieškovė. Kartu su broliu pirko namų apyvokos reikmenis, atliko remonto darbus, kartu valgydavo. Brolis iš esmės gyveno viename kambaryje, o ieškovė kituose. Brolis 2015 metais pranešė ieškovei, kad sudarė nuomos sutartį su savivaldybe ir pasakė, kad ieškovė gali toliau ramiai gyventi tuose pačiuose namuose“, – ši citata – iš teismo sprendimo (rekvizitai.vz.lt).
Moteris nurodė, kad brolio vardu išnuomotame bute gyvendama su dukra, moka mokesčius, vykdė ir tebevykdo, broliui mirus, nuomininko pareigas. Tačiau nors 2020 metais ir toliau mokėjo nuomą savivaldybei, vis tiek be išankstinio įspėjimo ieškovė su dukra buvo išdeklaruotos iš ginčo būsto.
Ieškovė dirba, neturi finansinių sunkumų, – pajamos per mėnesį sudaro apie 2000 eurų, todėl gali mokėti ir nuomos, ir komunalinius mokesčius. Įsiskolinimas, kurį priteisti paprašė savivaldybė, susidarė dėl to, kad ši atsisakė sudaryti su ieškove 5 kambarių buto nuomos sutartį ir nesiunčia jai sąskaitų. Skolą moteris pripažįsta ir pasirengusi ją sumokėti, nes faktiškai butu naudojosi…
Argumentai – ne pretendentės į erdvų būstą naudai
Kadangi šioje civilinėje byloje nenustatyta absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismas pagal Kauno miesto savivaldybės apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrino skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Pirmosios instancijos teismas ieškovės naudai vertino antstolio 2021 m. kovo 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Jame užfiksuota, kad kiek anksčiau, vasario 24 d., 11.50 val. ginčo bute buvo surasti namų apyvokos daiktai, baldai, 100 eurų kupiūra ant spintelės, rūbai, nešiojamas kompiuteris „Lenovo“. (…) Įrodymais pripažinti ieškovės pateikti mokėjimo už buto šildymą ir kitas komunalines paslaugas kvitai, liudytojo J. B. R. parodymai, sutartis su šilumos energijos tiekėju dėl daliai buto teikiamos energijos apmokėjimo. Tačiau jau šiais metais į šią bylą pasigilinusi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažino, kad negali sutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.
Pasak Kauno apygardos teismo kolegijos priimto sprendimo, „pirmiausia aptartini ieškovės pateikti įrodymai – mokėjimo už bute naudotas paslaugas kvitai. Mokėjimai atlikti „Maximos“ ir „Perlo“ terminaluose, iš kvitų negalima nustatyti, kieno lėšomis apmokėta už paslaugas. Iš ieškovės pateiktų 2020 m. kovo – 2023 m. vasario ( jau po pagrindinio nuomininko mirties) elektros ir dujų suvartojimo įrašų matyti, kad elektros energijos suvartojimas bute (duomenys neskelbtini) buvo deklaruojamas labai mažas – 2020 m. kovo mėnesį- 30 kW/h, balandį – 17 kw/h, vėliau – po 3-5 kw/h per mėnesį, panašus kiekis deklaruotas ir dujų suvartojimo.
Toks mažas elektros energijos suvartojimas leidžia daryti priešingą išvadą, negu kad padarė pirmosios instancijos teismas, – kad po R. P. mirties ieškovė realiai bute negyveno, nes elektros energijos sunaudojimas yra artimas nuliui. Darytina išvada, kad ieškovė tik formaliai deklaruodavo kelias kilovatvalandes elektros energijos ir panašų kiekį dujų“.
Pernai kovą vykusiame teismo posėdyje liudytojas J. B. R. (mirusio nuomininko sesers pakviestas ) nurodė, kad jis yra „ilgametis ieškovės bendradarbis, jos kvietimu keletą kartų buvo užėjęs į butą kavos, negalėjo pasakyti, koks buto numeris, koks namo numeris, matė ieškovės brolį, kuris buvo apšepęs, netvarkingas, apžiūrėjo brolį“.
Teismo kolegijos vertinimu, „šie liudytojo parodymai nepatvirtina ieškovės nuolatinio gyvenimo ginčo bute. Be to, liudytojo kaip ieškovės bendradarbio, parodymai laikytini mažiau patikimais, negu kad būtų, pavyzdžiui, ginčo name gyvenančių kaimynų parodymai“.
Ar savivaldybės butas buvo vienintelė moters gyvenamoji vieta?
Kovojanti dėl 5 kambarių buto moteris tiek ieškinyje, tiek atsiliepime į apeliacinį miesto savivaldybės skundą Kauno apygardos teismui nurodė, jog bute ji gyvena nuo pat gimimo ir jokios kitos gyvenamosios vietos neturėjo. Bet teisėjų kolegija pažymėjo, jog byloje surinkta žymiai daugiau įrodymų leidžia daryti išvadą, kad ieškovė nebuvo mirusiojo R. P. šeimos narė, nevedė su juo bendro ūkio ir negyveno ginčo bute.
„Pirmosios instancijos teismas savo sprendimo 15 pastraipoje rašo: duomenų, kad ieškovė būtų turėjusi kitą gyvenamąją vietą, byloje nėra. Tai akivaizdžiai prieštarauja šioje byloje pateiktiems įrodymams. Iš šioje byloje pateikto Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje matyti, kad 1992 m. vasario 28 d. ieškovės šeimai buvo skirtas 1 kambario butas. Taip pat teismas nustatė, kad prieš gaudama butą, 1992 m. vasario 24 d. ieškovė pateikė K. N. butų ūkio tarnybai įsipareigojimą atlaisvinti butą.
1992 m. gegužės 28 d. butas buvo privatizuotas ieškovės vyro R. A. vardu. Vėliau ieškovė išsituokė su R. A., 2001 m. gruodžio 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo padalintas sutuoktinių A. turtas, ieškovei priteista ½ dalis gyvenamojo namo ir jau minėtas butas. Be to, ieškovė, jos prašymu, įkeldinta į jai priteistą namo dalį. Taip pat jau minėtu Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 29 d. sprendimu ieškovė buvo iškeldinta iš ginčo buto, nurodant, kad ji turi nuosavybės teise butą (…). Be to, ieškovė 2010 m. kovo 17 d. nusipirko 3 kambarių, 63 kv. m. ploto butą.
Šios bylos nagrinėjimo metu ieškovė neslėpė, kad nusipirko butą. Tačiau teigė, kad pirko šį butą savo dukrai, kad pastaroji galėtų ten ruošti pamokas, o atsiliepime į apeliacinį skundą jau nurodė, kad butą pirko ne ji, o dukra, kuri pirkimo metu nebuvo Lietuvoje, todėl butą nupirko ieškovė savo vardu.
Įvertinant, kad ieškovės dukra yra gimusi 1992 m., abi ieškovės versijos atrodo neįtikinamos: buto pirkimo metu ieškovės dukrai buvo 18 metų, todėl pamokoms ruošti toks butas jau nebuvo reikalingas. Taip pat neįrodyta ir aplinkybė, kad ieškovės dukra, sulaukusi 18 metų, jau turėjo lėšų pirkti 3 kambarių butą ir pirkimo metu buvo išvykusi į užsienį. Dar daugiau, ieškovė šioje byloje ieškinį pateikė 2021 m. gruodžio 28 d., tuo metu turėdama savo nuosavybės teise butą, ir tik 2022 m. gegužės 25 d. padovanojo butą savo dukrai.
Vadinasi, priešingai, negu nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė turėjo nuosavybės teisę net į keletą gyvenamųjų patalpų. Aplinkybė, kad teismo sprendimo priėmimo metu ieškovė neturi nuosavybės teisės į gyvenamąsias patalpas, laikytina pačios ieškovės pasirinkimu, galbūt šios bylos vedimo strategija, nes turto perleidimo, tuo labiau dovanojimo sandorių sudaryti ji neprivalėjo.“
… Tokios gan ilgokos ištraukos iš Kauno apygardos teismo nutarties pacitavimo šiame straipsnyje prireikė vien dėl tikslumo istorijoje, liudijančioje, kaip gali būti siekiama pasinaudoti visų mūsų mokesčių mokėtojų geru. Tai yra, – savivaldybės turtu, kuris pigiau nei rinkoje nuomojamas tik tam tikromis aplinkybėmis. Tiksliau – tiems, kas tikrai neturi kur gyventi bei stokoja lėšų nuosavam būstui įsigyti ar nuomotis gyvenamąjį plotą už rinkos kainą.
Teismas nepadėjo išvengti išsikraustymo
Teisėjų kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino priešieškinio reikalavimą, tačiau tai turėtų būti kitaip kvalifikuotina. Nes šiuo atveju ieškovė kartu su atsakove savo dukra padarė 6353 Eur žalą atsakovei (savivaldybei), neatlaisvindamos buto, nepranešusios apie pagrindinio nuomininko mirtį. O vėliau – ir pakeisdamos buto spynas, dėl ko teisėta buto savininkė negalėjo patekti į patalpas ir jas apžiūrėti.
Teismas pripažino, kad „šie ieškovės veiksmai buvo neteisėti, dėl to buto savininkė patyrė nuostolių (tarp veiksmų ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys). Kartu su ieškove šiuos veiksmus atliko ir atsakovė V. A., kuri yra pilnametė. Ji taip pat galėjo priimti sprendimus atlaisvinti butą, pranešti apie pagrindinio nuomininko mirtį ir pan. Atskirti atsakomybės tarp ieškovės ir jos dukros nėra įmanoma, tai atlikta bendrai, todėl sprendimas solidariai priteisti iš ieškovės ir atsakovės V. A. 6353 Eur paliktinas nepakeistas, tik motyvai pakeistini į žalos atlyginimą“.
Tai konstatavo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuri panaikino Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą. Kolegijos sprendimas priimtas, nustačius, kad ieškovė be teisinio pagrindo yra užėmusi ginčo butą, kad ji nebuvo R. P. šeimos narė, nevedė su juo bendro ūkio ir vėliausiai nuo 2010 metų negyveno ginčo bute.
Nuspręsta priteisti pagal priešieškinį solidariai iš R. A. ir V. A. Kauno miesto savivaldybei 6353 Eur (šešių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt trijų eurų) skolą. Taip pat iš kiekvienos jų priteista po 11,20 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Apygardos teismo sprendimu, įsiteisėjusiu nuo jo priėmimo dienos, miesto savivaldybė privalo iškeldinti atsakoves iš buto, dėl kurio ginčas tęsėsi ne vienerius metus. Iškeldinti su visais priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Beje, savivaldybė minimam teismui nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas. Kita ginčo dėl erdvaus buto pusė, kad ir pateikė, tačiau teismas nusprendė, kad jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
