Antradienį Kauno centre prasidėjo pirmieji kritinės būklės liepų kirtimo darbai. Aiškėja, kad senuosius medžius pakeis vokiški, o vienos specialiai augintos liepos kaina – 2500 eurų. Tiesa, bendro sutarimo, kas kaltas dėl tokios medžių būklės – nėra. Neatmetama, kad persodinti gali tekti ir daugiau medžių, o išgyvenusiems prireiks dar didesnės priežiūros.
Kaip antradienį žurnalistams teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė, kol kas planuojama išpjauti 23 labai blogos ir net pavojingos būklės liepas. Jos driekiasi per visą Laisvės alėją, pradedant nuo Kauno apylinkės teismo iki pat Soboro.
„Norėjome, kad medžių pjovimas ir pasodinimas vyktų vienu metu, todėl žiemą šių darbų neatlikome, kad iš karto galėtume pakeisti išpjautus medžius naujais želdiniais“, – antradienį žurnalistams sakė R. Savickienė. Ji pridūrė, kad bus nupjautas ir vienas klevas, kuris auga prie Kauno miesto savivaldybės.
Anot Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos, dėl senųjų ir ligotų liepų pašalinimo bendrai sutarė visi specialistai. „Ir komisija, ir mokslininkai tikrai apžiūrėjo (liepas – aut. past.). Tiesiog atėjo tas laikas, kada po truputėlį, etapais, turėsime vienus ar kitus medžius, rimtai įsivertinę, keisti“, – sakė R. Savickienė.
Tiesa senųjų liepų pakeitimas naujomis nebus lengvas. „Tai yra jautri teritorija, Laisvės al. yra po rekonstrukcijos, todėl labai svarbu išimant kelmus nepažeisti komunikacijų. Reikia pasikeisti ir visą žemę, kad naujai atvežti augalai turėtų mitybinę bazę“, – teigė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.
Pažeistos puviniais
Anot R. Savickienės, senosios Laisvės al. liepos daugiausiai pažeistos puviniais. „Einant link Soboro yra ir užbetonuotų, dar tarybiniais laikais netinkamai prižiūrėtų drevių, kurios toliau gilino puvinį“, – teigė ji.
Visgi, ar ilgainiui visos liepos bus pakeistos naujomis, R. Savickienė atsakyti negalėjo. „Negalėčiau pasakyti nei per kiek laiko. Tai labai priklausys nuo kiekvienos liepos. Kartu su mokslininkais ir kitais specialistais vertinsim, kiek ta liepa gali gyventi. Jeigu ji tikrai negalės išlaikyti gyvybinių funkcijų, bus neperspektyvi, tada priimsim sprendimus“, – teigė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.
Planuojama, kad naujosios liepos Kauną pasieks jau kitą savaitę. „Liepos bus didelės, beveik 50-60 centimetrų apimties, su labai dideliais gumulais, specialiai augintos. Tikimės, kad jas pasodinę ir specialiai prižiūrėdami, turėsime tikrai gerą, estetinį vaizdą“, – sakė R. Savickienė.
Viena vokiška liepa – 2500 Eur
Anot R. Savickienės, viena, apie 20-30 metų Vokietijoje auginta, liepa su specialiai suformuotomis šaknimis kainuos apie 2500 eurų.
„Į kainą įeina pasodinimas, duobių paruošimas, atvežimas. Lietuvoje tokių medžių nėra, vežame iš Vokietijos. Šių medžių transportavimas sunkus, reikia nepažeisti šaknų, lajų ir kt. Dideliame sunkvežimyje transportuojami tik 4 medžiai“, – teigė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.
Tiesa, garantijos, kad medžiai prigis, niekas neduoda.
„Tada medžių kaina būtų dar didesnė, taip pat dėl transportavimo ir dėl to, kad medį sodina ne tie patys, kas jį augina. Bet ką rodo pirmasis etapas, šalia A. Mickevičiaus gatvės, medžiai gražiai auga, vasarą jų nepaveikė sausra ir kitos problemos“, – sakė R. Savickienė.
Daugiau šia tema
Rekonstrukcija pakenkti negalėjo
Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja nemano, kad prie prastos liepų būklės galėjo prisidėti Laisvės al. rekonstrukcija.
„Negalime sakyti, kad rekonstrukcija labai stipriai pakenkė (liepoms – aut. past). Labiau kenkia aplinkinės sąlygos, druskos, oro tarša ir t.t. Šiais metais savivaldybė pradėjo Laisvės al. nebedruskuoti, prie liepų berti skaldelę ir ji pasiteisino, nes vis dėlto tai (druska – aut. past.) yra pagrindinis peilis augalams“, – sakė R. Savickienė.
Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja dar kartą atkreipė dėmesį, kad dar prieš pradedant Laisvės al. rekonstrukciją buvo įvertinta visų liepų būklė.
„Tuo metu mokslininkai rekomendavo rekonstrukcijos metu šalinti 109 liepas, tačiau savivaldybė pasirinko šalinti 6 liepas. Pasirinkome ne drastišką variantą, o leisti liepoms gyvuoti tol, kol jos dar gali gyvuoti“, – teigė R. Savickienė.
Liepas buvo galima išsaugoti
Tuo metu antradienį mirštančias liepas apžiūrėjęs Lietuvos arboristų asociacijos narys Tautvydas Mulevičius teigė, kad Laisvės al. liepas visgi buvo galima išsaugoti.
„Laisvės al. rangos metu nebuvo tinkamos priežiūros. Šaknys gan ilgą laiką buvo atviros, buvo karšta vasara, o tai alina medžius. Medis į tai sureaguoja ne iš karto, prireikia 2-5 metų. Reikėjo laiku pradėti tuo rūpintis. Ne tada, kai liepas jau reikia nukirsti“, – situaciją Kaune komentavo T. Mulevičius.
Jis apgailestavo, kad į arboristus dažniausiai kreipiamasi tik tada, kai medžiai jau kertami arba kai jie tuoj bus numirę.
„Visi matome, kas yra medžių viršuje, kaip atrodo nugenėtos šakos, bet niekas nepagalvoja, kad galima genėti medžių šaknis. Šaknis galima prižiūrėti, bet apie tai žmonės nesusimąsto. Medžiais dažniausiai rūpinasi tik privatūs žmonės, kurie nori, kad tie medžiai išgyventų“, – teigė T. Mulevičius.
Jis pridūrė, kad išgyvenusiems Laisvės al. medžiams taip pat prireiks daugiau priežiūros – parinkti tinkamą dirvožemį, neužteršti druskomis.
„Kas vyksta Kaune“ primena, kad dėl Laisvės al. medžių būklės kauniečiai susirūpino praėjusią vasarą. Pastebėta, kad pačioje Kauno širdyje esančios liepos nebeatrodo taip, kaip anksčiau. Vaizdas buvo liūdnas, liepos atrodė tarytum lėtai mirštančios, parudavusiais lapais.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja R. Savickienė skaičiuoja, kad kai kurios Laisvės al. liepoms jau 100 metų.
