Kai prieš keletą metų kalbėjomės su gydytoju kardiologu, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriumi, Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovu Raimondu Kubiliumi, jis pateikė statistinių duomenų, patvirtinančių senoką išvadą, jog širdies bei kraujagyslių ligos (ŠKL) mūsų šalyje yra dažniausia visų mirčių priežastis. Tačiau tuo pat metu atkreipė dėmesį, kad situacija po truputį gerėja.
2024-ųjų kovą pokalbį su profesoriumi (beje, R. Kubilius yra ir Lietuvos žurnalistų sąjungos narys) daugybei naujienų portalo „Kas vyksta Kaune” skaitytojų rūpima tema pradėjome klausimu: ar tokia tendencija stiprėja, ir minimų ligų, gydymo rezultatyvumas pastebimai vis auga?
Gaila, kad didieji statistikos duomenys yra inertiški, ir taip greit pokyčių nematome. Deja, ŠKL išlieka pagrindine mirties priežastimi. 2023-ųjų duomenys rodo, kad vis dar bemaž kas dešimtas pacientas miršta patyręs sunkiausios formos miokardo infarktą. Tačiau galime ir pasidžiaugti stebimomis tendencijomis, kad mažėja darbingo iki 65 m. amžiaus vyrų sergamumas ir mirštamumas dėl ūminio miokardo infarkto.
Viltingai nuteikia ir tai, kad vis aktyviau asmenys, sulaukę 40 metų, įsitraukia į ŠKL prevencijos programas, kuriomis siekiama kuo anksčiau išsiaiškinti organizme slypinčius nebylius, tačiau širdžiai ir kraujagyslėms nepataisomą žalą darančius veiksnius. Tik gaila, kad Kauno miesto gyventojai bemaž 10 kartų aktyviau naudojasi ŠKL prevencijos programų galimybėmis, lyginant su Kauno rajono gyventojais.
Nepakankamą pačių sergančiųjų įsitraukimą į ligos valdymą rodo ir Lietuvoje statistikos kaupiami duomenys apie gydytojų paskirtų gyventojams vaistų vartojimą. Pvz., 2019 m. vos 35,1 proc. vyrų vartojo gydytojo paskirtus vaistus, kai tuo tarpu juos vartojo 50,1 proc. moterų. Europos kardiologų draugijos prieš keletą metų atnaujintos širdies ir kraujagyslių ligų patikros metodikos rodo, kad, deja, kiekvienas lietuvaitis, sulaukęs 50 m. net ir neturintis jokių rizikos veiksnių, jau priskiriamas didelei kardiovaskulinės rizikos išsivystymo grupei.
Greta prevencijos priemonių esmingos išlieka ir mūsų pačių pastangos žinoti savo cholesterolio kiekį kraujyje, arterinį kraujo spaudimą, laikytis sveikos gyvensenos principų. Šiandien jau įprasta, kai į ligoninę dėl miokardo infarkto patekusio paciento klausiame, ar iki susirgimo buvo tyręsis cholesterolį, žinojo kraujospūdžio vertes ir ar vartojo kokius vaistus nuo kraujospūdžio. Deja, retas jų iki susirgimo buvo nuosekliai įsitraukęs į minėtų rizikos veiksnių valdymą. Pavyzdžiui, 1 mmHg sumažinę kraujospūdį (tai galima nesunkiai pasiekti suvaikščiojant daugiau žingsnių per dieną, ribojant druskos vartojimą ir kt.), lemsime iki 5 proc. širdies ligos ir insulto išsivystymo sumažėjimą.
– Vienas iš Jūsų kolegų kardiologų yra sakęs, jog savotiškas mitas tenka cholesteroliui, kurį visi vadina pagrindiniu širdies ir kraujagyslių ligų sukėlėju. Atseit, kalčiausia ne „statybinė medžiaga“ – cholesterolis, kuris puola užtaisinėti pažeistas kraujagysles (kai kada persistengdamas ir jas ko ne aklinai užkimšdamas). Kalti tie, kas kraujagysles pažeidžia. Tai – rūkymas, chemizuotas maistas, kurio kalną su viršūne – kolos gėrimu – rasime kiekviename prekybos centre, o taip pat – stresas. Ar savo praktikoje daug sutikote tikinčių realia cholesterolio žala, ar daugiau tokių ligonių, kurie ja netiki?
– Šiandien kardiologai suskaičiuoja daugiau nei 40 ŠKL rizikos veiksnių. Tačiau iš jų patys svarbiausi, darantys didžiausią žalą širdžiai ir kraujagyslėms, yra 3 keičiamieji veiksniai – padidintas kraujospūdis, cholesterolis ir rūkymas. Be abejo, visi kiti likę rizikos veiksniai, nekoreguotos sveikatos būklės, gretutiniai susirgimai (lėtinės reumatinės, endokrininės ir kt. ligos) taip pat katalizuoja nepageidaujamą poveikį, didina kardiovaskulinę riziką. Antai, anglų kalboje netgi sakoma, kad dislipidemija ir cukrinis diabetas yra tyliosios sesės žudikės.
Svarbu, pabrėžti, kad netgi esant idealioms sąlygoms (asmuo nepatiria streso, nerūko, nesiskundžia padidintu arteriniu kraujo spaudimu), padidintas cholesterolio kiekis kraujyje ne tik formuoja aterosklerotinę plokštelę, tačiau kraujagyslių spindyje ir audiniuose apie kraujagyslę aktyvuoja uždegiminį procesą. Galime įsivaizduoti ir tai, kad aterosklerotinė plokštelė yra kaip užtaisas, kurio paleidimą gali įtakoti gausybė veiksnių: rūkymas, nekoreguotas kraujospūdis, sutrikęs nakties miegas, stresas ir kt. Beje, uždegimo organizme nebuvimas bei jo stabdymas yra esminga ir ilgaamžiškumo (longevity) sąlyga.
Mano giliu įsitikinimu, norėdami sulaukti bent 90 metų metų amžiaus, pirmiausia turime išvengti širdies ir kraujagyslių ligų ir laiku koreguoti rizikos veiksnius. Pažeidžiamiausiame amžiuje išvengus ŠKL, nuo kitų ligų apsisaugoti bus lengviau.
– Jūs, o taip pat dar keli garsūs Lietuvos profesoriai medikai, net nedavę sutikimo, buvote įpainioti į reklamas, platinant „ypač efektyvius“ vaistinius preparatus, „padedančius išsivalyti kraujagysles“. Gal jau pavyko atsikratyti primestos neteisėtos prievolės, kad sukčiai, reklamuodami savo biznį, nesinaudotų Jūsų autoritetu bei geru vardu?
– Deja, su virtualiomis melagienomis labai sunku kovoti. Dar sunkiau stebėti, kaip žmonės lengvai susigundo stebuklingomis brangiomis tabletėmis. Neva, jas pavartojus, bus ištirpdytos visos aterosklerotinės plokštelės, normalizuotas kraujospūdis, eliminuoti visi simptomai ir nusiskundimai.
Labai svarbu pabrėžti, kad susirgus ŠKL, dauguma gydytojo paskirtų vaistų teks vartoti iki gyvenimo pabaigos, taip padedant organizmui apsisaugoti nuo ligos progresavimo bei simptomų atsinaujinimo. Beje, paciento vartojamų visų vaistų nuo ŠKL kaina vaistinėje bus reikšmingai mažesnė nei melagingai reklamuojamo vieno vaisto.
– Vasarį populiaraus žurnalo „Savaitė“ straipsnyje sveikatos tema paminėta rekomendacija Vengrijos mokslininkų, kurie nustatė, jog kivio vaisių dažnas valgymas gali padėti sumažinti blogojo cholesterolio plokštelių sankaupas kraujagyslėse. Jums teko apie tokį tyrimą bei jo rezultatus ką nors girdėti? Ir iš tikrųjų, ką reikėtų valgyti, kai kraujagyslės ir širdis neveikia taip, kaip turėtų? Ar jau pavėluota, ir kad didelės bėdos nenutiktų, prisieis gelbėtis vaistais?
– Regis, kasdien pasaulyje paskelbiamos mokslininkų įžvalgos apie įvairių priemonių, produktų teigiamą poveikį sveikatai. Kivis – vienas jų. Prieš keletą metų stebuklingojo vaisiaus gralį buvo bandoma skirti granatui, dėl jam būdingų antioksidacinių, antiuždegiminių ir netgi senėjimą stabdančių savybių.
Vaisiai ir daržovės ŠKL prevencijoje užima ypatingą vietą. Pavyzdžiui, pirminėje ŠKL prevencijoje mažinant cholesterolio kiekį, labai svarbu kuo daugiau vartoti mastinių skaidulų, fitosterolio turinčių produktų, sočiąsias riebalų rūgštis keisti nesočiosiomis ir polinesočiosioms omega riebalais, rinktis mažesnio riebumo produktus. Daugiau nei dešimtmetį nesikeičiančiose mitybos rekomendacijose raginama kasdien suvartoti po 2-3 porcijas vaisių ir daržovių, atsisakyti visų žalingų įpročių.
Taip pat patariama vieną kartą per savaitę valgyti riebios žuvies, o raudonos mėsos vartojimą sumažinti iki 1-2 k. per savaitę. Sveikatai naudinga ir mažinti suvartojamos druskos kiekį, atsisakyti visų žalingų rizikos veiksnių bei būti fiziškai aktyviu. Visais atvejais pacientams rekomendacijas pradedame nuo nemedikamentinių gydymo priemonių. Gydymas vaistais pradedamas tik tuomet, kai pacientas patenka į didelę ar labai didelę ŠKL riziką.
– Ir Jums tikriausiai ne kartą teko konstatuoti, jog širdies ir kraujagyslių ligos „jaunėja“ ne tik Lietuvoje. Su kuo sietumėte tai, kad vis jaunesniems žmonėms susirgus prireikia rimtos specialistų pagalbos?
– Akivaizdu, ŠKL ligos „jaunėja“. Ir tai labiausia lemia laiku nekoreguoti ŠKL rizikos veiksniai, kurių didžiąją dalį iki susirgimo pacientai ignoravo arba nežinojo jų esant. Pavyzdžiui, visų mūsų gydytos 30-40 metų amžiaus moterys, kurios buvo stacionarizuotos dėl ūminio miokardo infarkto, buvo rūkančios. Kai kurioms jų rūkymas buvo vienintelis rizikos veiksnys. Labai didelę reikšmę turi ir paveldimumas, ar pirmos eilės giminaičiai (tėvai, broliai, seserys) sirgo širdies bei kraujagyslių ligomis.
Mano galva, labai svarbūs ankstyvosioms ŠKL pasireiškimui ir skubančios civilizacijos padariniai: patiriamas stresas, įtampos, sutrikęs miegas ar trumpa miegojimo trukmė, aplinkos užterštumas kietosiomis dalelėmis, vasarą ištinkančios vis dažnesnės karštumo bangos, rūkymo, ypač augantis elektroninių cigarečių ir kaitinamojo tabako vartojimas ir kiti.
– Jau ne vienerius metus vadovaujate LSMU Kauno klinikų padaliniui – Kulautuvos reabilitacijos ligoninei. Ją bene dažniau nei kitas panašias gydymo įstaigas pasirenka reabilitacijai buvę Kauno klinikų pacientai, kurie klinikose gydėsi po patirto širdies infarkto ar insulto. Prašau, papasakokite plačiau apie Kulautuvos ligoninę – kada ji pradėjo veikti, kaip keitėsi, kokias paslaugas savo pacientams teikia ir kaip numato plėstis netolimoje ateityje?
– Netrukus minėsime ligoninės veiklos dešimtmetį. Kulautuvos reabilitacijos ligoninės pagrindinės veiklos kryptys – tai reabilitacija sergantiesiems kraujotakos ir nervų sistemos ligomis.
Praėjusių metų pabaigoje Kulautuvos reabilitacijos ligoninė Europos kardiologų draugijos ir kardiologinės reabilitacijos asociacijos buvo akredituota kardiologinės reabilitacijos srityje. Tai reiškia, kad Kulautuvos RL savo veikla sėkmingai sinchronizuojasi su kitais Europos centrais, teikdama kardiologinės reabilitacijos paslaugas. Tikime, kad ateityje galėsime plėstis ir pacientams suteikti dar daugiau kokybiškesnių reabilitacijos paslaugų.
