Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose implantuotas pirmas nugaros smegenų stimuliatorius lėtinį skausmą patiriančiai pacientei.
Valstybinė ligonių kasa nuo šiol per metus Kaune finansuos iki 50 tokių prietaisų.
Šis prietaisas skirtas padėti pacientams, kuriuos vargina lėtinis nugaros ar galūnių skausmas.
Pirmoji klinikų pacientė, kuriai implantuotas stimuliatorius, lėtinį nugaros ir kairės kojos skausmą, anot gydymo įstaigos, jautė dešimt metų.
Procedūra moteriai atlikta prieš dvi savaites, savaitę pačios prašymu ji praleido gydymo įstaigose, bet įprastai tokie pacientai, anot neurochirurgo Andriaus Radžiūno, būtų išleidžiami kitą dieną.
Prietaisas kainuoja per 10 tūkst. eurų
„Bandomąjį implantavimą atlikome prieš 14 metų, kad parodytume, jog procedūra veikia, bet nuo tada laukėme kompensacijos iš Valstybinės ligonių kasos. Pagaliau turime sutikimą pirkti stimuliatorius ir implantuoti jį procedūros laukiantiems pacientams“, – sakė Neurochirurgijos klinikos Funkcinės neurochirurgijos sektoriaus vadovas A. Radžiūnas.
Pasak jo, prietaiso kompensacija buvo pagrindinė kliūtis, neleidusi taikyti šios terapijos. Stimuliatoriai yra brangūs, kainuoja daugiau kaip 10 tūkst. eurų, jie įsigyjami ligoninei vykdant viešąjį pirkimą.
Ligonių kasa Kauno klinikoms leido įsigyti iki 50 stimuliatorių per metus.
Šiuo metu neoficialiame A. Radžiūno sąraše yra apie 60 ligonių, kuriems būtų galima taikyti šią terapiją.
Pasak neurochirurgo, Lenkijoje implantuojama apie 1000 stimuliatorių per metus. Latvija ir Estija šios terapijos kol kas netaiko, siunčia ligonius į kitas šalis.
Anot A. Radžiūno, operacija nesudėtinga, trunkanti apie valandą. Elektrodai įvedami į stuburo kanalą, atliekama bandomoji stimuliacija ir tuomet sprendžiama, ar galima taikyti šią procedūrą nuolat. Žmonės kitą dieną įprastai išleidžiami į namus, kur savo aplinkoje turi atlikti bandomąją stimuliaciją.
Keičiama tik stimuliatoriaus baterija arba jis įkraunamas išoriniu prietaisu. A. Radžiūno teigimu, tokia terapija pasaulyje egzistuoja daugiau kaip 30 metų.
„Pacientė jaučia tam tikrus malonius virpesius buvusio skausmo vietoje, bet yra skirtingi virpesių režimai, kuriuos įjungus asmuo nejaučia visai nieko“, – apie pirmos implantacijos rezultatą pasakojo medikas.
Implantas taikomas, kai niekas kitas nepadeda
Anesteziologijos klinikos Skausmo gydymo poskyrio vadovės Liudos Brogienės teigimu, pacientų, kurie skundžiasi lėtiniu apatinės nugaros dalies ir galūnės skausmu, savo klinikoje medikai mato daug. Daugiadalykė komanda pradėjo vertinti, ar šie pacientai tinkami implantacijai.
Skausmo priežastys gali būti specifinės, sukeltos diagnozuotos ligos, arba nespecifinės. Pirmiausia gydoma skausmo priežastis, ir kai specialistas konstatuoja, kad jos išgydyti arba nustatyti neįmanoma, pacientai kreipiasi į Skausmo gydymo poskyrį.
„Galime taikyti medikamentus, intervenciją, bet būna, kad niekas nepadeda, jautiesi išsisėmęs. (…) Tie pacientai būna naudoję daug medikamentų, patyrę daug intervencijų, praėję daug specialistų, jų psichologinė ir fizinė gyvenimo kokybė būna prasta“, – kalbėjo L. Brogienė.
Pacientas turi įveikti tam tikrus gydymo etapus, atitikti griežtas indikacijas, kol konsiliume sprendžiama, ar jam galima taikyti implantaciją.
Pasak L. Brogienės, nors pritaikius nugaros smegenų implantą skausmo priežastis lieka, procedūra leidžia jį suvaldyti.
Skausmas vertinamas individualiai
Neurologijos klinikos Neurologijos skyriaus Periferinės nervų sistemos ir neuroraumeninių ligų sektoriaus vadovo Kęstučio Petrikonio teigimu, pacientė tvirtino po procedūros skausmo nebejuntanti visai.
„Nedaug matęs pacientų su lėtiniu skausmu, kad taip jį pavyktų suvaldyti. Dalį skausmo pacientas dažniausiai turi nešioti, su juo susitaikyti, būna sudėtingesni ir lengvesni atvejai. Gydant lėtinį skausmą daug psichologijos, nusiteikimo, tikėjimo“, – sakė K. Petrikonis.
Prieš taikant terapiją, kiekvieno žmogaus patiriamas skausmas vertinamas individualiai. Anot K. Petrikonio, pacientų potencialiai yra tūkstančiai, bet gydymo kol kas bus nedaug.
K. Petrikonio manymu, Lietuva į naujas technologijas per mažai investuoja, dažnai viskas sprendžiama „sauja vaistų“, kas galiausiai atsieina brangiau nei kokio nors prietaiso pritaikymas.
