„Lidl“ kaimynystėje stovintis Šančių medinukas apsaugotas nuo buldozerių – Kas vyksta Kaune

„Lidl“ kaimynystėje stovintis Šančių medinukas apsaugotas nuo buldozerių

Kai Kaune, A. Juozapavičiaus prospekte 2018 m. iškilo nauja vieno prekybos tinklo parduotuvė, beplečiant jos valdas (reikėjo vietos automobilių aikštelei) prekybos tinklas pradėjo išpirkinėti butus iš šalia 125-uoju numeriu pažymėto medinuko gyventojų.

Kaip trečiadienį paskelbė Kultūros paveldo departamentas (KPD), medinukas vos nebuvo nugriautas, kai keturių butų savininkai savo nuosavybę pardavė prekybos tinklui. Namą, galima sakyti, išgelbėjo viena jame likusi ir nesutikusi savo buto parduoti gyventoja. Tada medinuku jau susirūpino ir Žemųjų Šančių bendruomenė. Ieškodama, kaip išsaugoti autentišką namą, kreipėsi į KPD dėl įtraukimo į Kultūros vertybių registrą.

Namas statytas XIX a. antroje pusėje, kai Kaune buvo tiesiamas geležinkelis. Jame buvo apgyvendinti geležinkelio darbuotojai. Gana gerai išlikęs, fasadas puoštas kiaurapjūviais pjaustiniais, langų ir pastogės mediniai apvadai su pjaustinėtais dekoro elementais. Namas yra vienas seniausių Kauno medinės architektūros statinių.

2023 m. gruodžio 11 d. KPD trečiosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje nutarta suteikti apsaugą Kauno geležinkelio stoties darbuotojų bendrabučio pastatui (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 46734), esančiam A. Juozapavičiaus pr. 125. Nustatytos objekto vertingosios savybės, architektūrinis jų pobūdis, regioninis reikšmingumo lygmuo, apibrėžtos teritorijos ribos. Namas yra dalis Kauno geležinkelio stoties istorijos.

A. Juozapavičiaus pr. 125 medinukas / KPD nuotr.

Stotis atidaryta 1861 m. balandžio 11 d. Tą dieną pradėtas viešasis eismas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio Kauno–Virbalio šaka, kuris vyko tik kairėje Nemuno pusėje, dabartinėje Fredoje, nes tuomet dar nebuvo geležinkelio tilto per Nemuną. Ši stotis to meto dokumentuose vadinama laikinuoju ambarkaderiu (įlipimo aikštele).

Todėl Kauno geležinkelio viešosios veiklos pradžia laikytini 1862 m., kai buvo atidarytas eismas Kauno geležinkelio tiltu. Geležinkelio stotį projektavo prancūzai, projektą 1860 m. patvirtino Rusijos Susisiekimo kelių ir viešųjų pastatų vyriausioji valdyba. Manoma, kad stoties statybai vadovavo vokiečių inžinierius von der Niessen‘as. Geležinkelio pastatų architektūros srityje taip pat specializavosi civilinis inžinierius Mykolas Visockis, 1862–1872 m. dirbęs Kaune.

Iki 1862 m. Kaune buvo pastatyta didelė dviejų aukštų mūrinė geležinkelio keleivių stotis, kuri pagal tuometinius reikalavimus turėjo pirmos, antros ir trečios klasės keleivių sales, administracijos ir gydytojo kabinetus bei butus geležinkelio darbuotojams, taip pat buvo įrengtas garvežių depas. Nuo XIX a. pab. Kauno stotis jungta su Kauno tvirtove, todėl stotyje buvo ir tik kariuomenei skirtos teritorijos, dengtos platformos intendantų bei artilerijos kroviniams, sandėliai, specialios vietos žirgams girdyti, pririšti ir t. t.

Visą Kauno stoties organizaciją atspindi 1915 m. plane be jau minėtų ir kitų karinių objektų pažymėti 35 statiniai, tarp kurių: keleivių rūmai, keleivių bei prekių platformos, prekių pakhauzai, garvežių depas, sandėliai, vandens bokštas, vagonų dirbtuvės, medicinos kabinetas bei gyvenamieji namai, taip pat buvę svarbia geležinkelių infrastruktūros dalimi. Dėl savo specifinės paskirties jie statomose teritorijose suformuodavo savotišką urbanistinę erdvę, kuri išsiskirdavo iš aplinkos netradicine architektūra, puošyba ir tūriu.

XIX a. pab. Kauno stoties geležinkelio darbininkai gyveno dviejuose mediniuose malksnomis dengtuose namuose. Aukštesniems stoties tarnautojams Kaune buvo pastatyti dar 27 namai, iš jų 6 buvo mūriniai, dengti skarda, likusieji mediniai, dengti malksnomis. Juose veikė 118 krosnių. Gyvenamųjų pastatų statyboje naudoti tipiniai projektai, kurie pritaikomi prie kiekvienos stoties poreikių.

Aukštesnes pareigas užimantys pareigūnai būdavo apgyvendinami nedideliuose, kompaktiškuose, vienai ar keletui šeimų skirtuose namuose. Dideliuose, skirtuose gyventi daugiau nei penkioms šeimoms namuose, vadinamosiose kazarmėse (bendrabučiuose), būdavo darbininkų butai.

Atokiau nuo stoties branduolio pastatytame bendrabutyje A. Juozapavičiaus pr. 125 greičiausiai gyveno depo darbininkai. Iki šių dienų geležinkelininkų namų yra išlikę A. Juozapavičiaus, M. K. Čiurlionio ir Tunelio gatvėse, tačiau dalis jų yra apleisti, blogos būklės arba netinkamai renovuoti, praradę nemažai autentiškų elementų, pakeitę savo pirminį vaizdą.

Gerai išlikęs, autentiką išlaikęs namas, KPD duomenimis, yra vienas seniausių Kauno medinės architektūros statinių.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
Rodyti Daugiau ⟶
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA