Kauno rajone, prof. Tado Ivanausko Obelynės sodybos kluone, eksponuojama daugiau kaip 800 kalėdinių eglutės žaisliukų iš viso pasaulio. Seniausias ekspozicijoje – 1840 m. pagamintas žaisliukas iš Vokietijos – klouno galva, o kauniečiams itin brangūs prof. T. Ivanausko naudoti XX a. pr. „art deco“ stiliaus žaisliukai: paukšteliai ir kt.
Įspūdinga žaisliukų kolekcija saugoma Kauno rajono muziejaus padalinyje – Tado Ivanausko Obelynės sodyboje-memorialiniame muziejuje (Obelynės g. 8, Akademija, Kauno r.).
800 kalėdinių žaislų
Kalėdinių eglutės žaisliukų rinkinys Kauno rajono muziejuje pradėtas kaupti 2014 m. Juos pradėjo dovanoti skirtingi žmonės, muziejininkai visus žaislus įregistravo.
„Šiuo metu kolekcijoje sukaupta jau daugiau kaip 800 kalėdinių žaislų iš stiklo, alavo, medžio, vatos, vilnos, kartono, popieriaus“, – sakė Z. Kalesinskas.
Muziejininkas pažymėjo, kad kalėdinių žaislų ir eglių puošimo tradicija atkeliavo iš Vokietijos, tad ir kolekcijoje puikuojasi eksponatai dar iki stiklo eros prasidėjimo XIX a. antroje pusėje, tai alaviniai žaisliukai iš Freiburgo: kalėdotojai, angelas, raktininkas.
„Pagonišku laikotarpiu buvo puošiamasi kitaip: sodybose atsirado visžalių medžių, už balkio užkišdavo visžalių augalų šakų. Turėjome šiaudinukus – tai mūsų lietuviški, baltiški saulėgrįžos šventės atributai“, – sakė muziejininkas.
Iš pat pradžių eglutė puošta obuoliais ir džiovintais vaisiais, taip prisimenant Adomo ir Ievos prarastąjį rojų.
Seniausias eksponatas – 1840 m. Vokietijoje, Tiuringijos kalnuose esančiame Laušos kaimelyje pagamintas žaislas – stiklinė klouno galva. 1890 m. ten pat buvo sukurti pirmieji stikliniai burbulai kalėdinėms eglutėms puošti, kolekcijoje yra ir auksu dengtų papuošimų. Vėliau iš stiklo imti gaminti obuoliai, kriaušės, kiti vaisiai, sausainiai, žmonių ir gyvūnų figūrėlės.
Kauno „Art deco“ dvelksmas
Kolekcijoje yra žaisliukų iš XX a. 3-4 deš. Kauno. Tai ant vielučių suverti pasidabruoti stikliniai vamzdeliai ir karoliukų kombinacijos: laivelis, lyra. Įvairiausi variantai imituoja šiaudinukus.
Labai vertingas prof. Tado Ivanausko kalėdinių žaisliukų rinkinėlis. Šiais žaisliukais profesorius su žmona Honorata puošė V. Putvinskio g. bute stovinčią eglę. „Art deco“ stiliaus žaislus jis greičiausiai parsivežė iš Vokietijos. Tai toršeras, pypkė, kavinukas, papūgos, kiti įvairiausi paukšteliai, prisegamas gandras. Beje, ant šakos prisegami žaislai laikomi vieni unikalesnių, retesnių.
„Kai prof. T. Ivanausko įdukra Eleonora Baltuškevičienė su vyru Algirdu ir sūnumis kraustėsi iš buto V. Putvinskio gatvėje, kuriame visą laiką buvo gyvenęs prof. T. Ivanauskas, jie sugalvojo žaislais atsikratyti. Mūsų muziejaus darbuotojas laiku pastebėjo ir šiandien turime išlikusį rinkinį“, – sakė Z. Kalesinskas.
Muziejaus kolekcijoje yra išskirtinis tarpukario Kauno eksponatas – žaisliukas „Mergaitė“, kurį muziejui padovanojo Kauno valstybinio lėlių teatro direktorius Sigitas Klibavičius, jį paveldėjęs iš močiutės Marijonos Gulbinienės, kurios keturių asmenų šeimoje augo trys vaikai.
Šis Vokietijoje XX a. 3-4 deš. pagamintas žaisliukas yra sukurtas iš vatos, medžiagos, siūlų, klijų ir lako.
Puošė saldumynais, vaisiais
Muziejininkas pasakojo, kad pirmieji valgomais papuošimais – meduoliais, sausainiais ir kitais skanumynais – eglę papuošė Vokietijoje kepėjų gildija. Tik nutiko nenumatytas dalykas – prieš Kalėdas viešoje vietoje papuoštą eglę „nuvalgė“ vaikai, o medis greitai numetė spyglius.
„Kai kepėjų gildija susirinko švęsti Kalėdų, eglė atrodė labai liūdnai: be papuošimų ir be spyglių“, – šypsodamasis pasakojo Z. Kalesinskas.
Ant eglės kabindavo ir tikras kriaušes, obuolius, graikinius riešutus, figas.
XIX a. antroje pusėje stiklo meistrai nusprendė imituoti skanumynus ir sukūrė stiklinius saldainius, sausainius, tortus, kitus kepinius. Į ekspoziciją iš Niurnbergo Kalėdų mugės atkeliavo obuolys, granatas, figa, kriaušė.
Kalėdų senelis ir musmirės
Pirmieji dažyti stikliniai burbulai buvo raudonos spalvos, po to atsirado raudoni su baltais taškais – musmirių imitacija, nes ir Kalėdų senio apranga nėra atsitiktinė.
„Santaklausui buvo nusižiūrėta Šiaurės šalių šamanų uniforma, kuri buvo paimta iš musmirių, kadangi šamanai naudojo musmirių ekstraktą kaip svaiginančią medžiagą įvairių ritualų metu, jie naudojo raudonai baltus drabužius. Čia įžiūrėtas grynai rinkodaros dalykas, kad Kalėdų senelis – kaip opiumas per pasaulį keliauja. Raudona ir balta spalva ateina būtent iš musmirių“, – pasakojo Z. Kalesinskas.
1937 m. buvo išleisti burbulai su politbiuro narių portretais, tarp jų su Marksu, Engelsu, Stalinu, Leninu.
Sovietmečiu prasidėjo kosmonautų, dirižablių, batiskafų era, tarsi atspindinčių sovietinės pramonės pasiekimus. Vėliau atsirado animacinių filmukų personažai.
Įdomu pažvelgti į eglutės viršūnės madas: iki 1917 m. revoliucijos ant eglės viršaus buvo kabinama Betliejaus žvaigždė, o po revoliucijos staiga atsirado penkiakampė Kremliaus žvaigždė.
Stebint žaislų madas, vis dar egzistuoja prakartėlės elementai: ėdžiose gulintis Kristus, Marija, Juozapas, angelai.
Kalėdų kinkinio elnių ragai
Šalia žaisliukų ekspozicijos kabo Kalėdų senio kinkinio elnių ragai, mat legenda byloja, kad Kalėdų Senelio elniai traukia roges per naktinį dangų ir padeda pristatyti dovanas vaikams.
Ragų ekspozicijoje – du prof. T. Ivanausko Obelynės sodyboje rasti raudonanosio elnio Rudolfo ragai. Parodoje galima išvysti devynių elnių kinkinio – Kupidono, Griaustinio, Pikčiurnos, Šokliojo, Kometos, Žaibo, Šokėjos, Nuostabiosios – ragus.
Kluone eksponuojama iš Vokietijos atgabenta piramidė arba prakartėlė. Įprastai ji pastatoma Advento pradžioje.
„Tai vaikų džiaugsmas ir kas savaitę kiekviename aukšte pristatoma naujų figūrėlių, kol galiausiai viršuje atsiranda Jėzus ir angelai“, – sakė muziejininkas.
Žvakutės degdamos suka piramidės viršuje esančius sparnus. Tai vokiška tradicija, naudojama vokiškai kalbančiose šalyse, ypač Austrijoje. Pamažu ši tradicija ateina ir į Lietuvą.
Už žaisliuką – mandarinas
Prieš kelerius metus Kauno rajono muziejus pradėjo rengti akciją „Padovanok Kalėdų žaisliuką – mes padovanosime mandariną“.
Akcija sugalvota atsižvelgiant į faktą, kad grafai Tiškevičiai į Raudondvario dvarą buvo atvežę apelsinmedžius, mandarinmedžius ir citrinmedžius. Didžiulis rinkinys buvo saugomas dvaro oranžerijoje.
„Pasinaudodami istorija sukūrėme Kalėdų žaisliuką mandariną. Šįmet Raudondvario dvaro eglė papuošta mandarinais. Mandarinas – vienas stiklinių kalėdinių žaislų, kuriuos mes mainydavome, kai lankytojai padovanodavo senus kalėdinius žaislus“, – sakė Kauno rajono muziejaus direktorius Z. Kalesinskas, pridūręs, kad mandarinų akcija tebesitęsia iki šių dienų.
Kauno rajono muziejaus padaliniuose laukiama lankytojų dovanojamų žaislų, ypač senųjų, naudotų prieš šimtą metų ar seniau.
Gruodžio 30 d. 10–16 val. Obelynės kupole pakvies dirbtuvės „Kvapnus kalėdinis žaisliukas“. Tai visai šeimai skirta edukacinė veikla, kurios metu kuriami kalėdiniai žaisliukai. Edukacija mokama (3 EUR asmeniui).
Kalėdinių žaisliukų paroda Obelynėje veiks iki 2024 m. sausio 7 d.
