Aplankius Vilijampolę ir keliaujant A. Kriščiukaičio bei Ariogalos gatvių sankirta neįmanoma nepastebėti spalvingo, žaižaruojančio namo, kuriame atsispindi saulės spinduliai ir automobilių šviesos. Visgi džiaugsmo apraiškų čia mažai – paminklinis akmuo skelbia apie buvusių Kauno geto vartų vietą, už kurių 1941-1944 metais plytėjo mirties teritorija. Kitąmet Kaunas minės geto likvidavimo 80-ąsias metines.
Kauno geto istorija
Anot istoriko Arūno Bubnio, neoficialiais 1941 m. sausio 1 d. statistikos duomenimis, Kaune gyveno 32 595 žydai (20,84 proc. miesto gyventojų), jie Slobodkės (Vilijampolės) ješiva, hebrajiška švietimo sistema ir sionistinės veiklos aktyvumu garsėjo visoje Rytų Europoje.
Kauno žydų diskriminavimas ir persekiojimas prasidėjo jau pirmomis karo dienomis. Nacių pastangomis 1941 m. birželio pabaigoje Kaune, Vilijampolėje, buvo suorganizuoti didžiausi Lietuvoje žydų pogromai. Jų metu buvo nužudyti keli tūkstančiai žydų, tarp aukų buvo moterų ir vaikų. 1941 m. liepos pradžioje prasidėjo masinis žydų šaudymas Kauno VII forte.
Kaip teigia A. Bubnys, nuo karo pradžios iki geto įsteigimo (1941 m. rugpjūčio 15 d.) Kaune galėjo būti nužudyta apie 8 tūkst. žydų. Masinės žudynės buvo tęsiamos ir po geto įsteigimo (1941 m. rugpjūčio 15 d.). Žydai buvo žudomi Kauno IV ir IX fortuose.
Po „Didžiosios akcijos“ (1941 m. spalio 29 d.) Kaune prasidėjo stabilizacijos laikotarpis, trukęs iki 1943 m. rugsėjo mėnesio. Kauno gete tuomet liko gyventi apie 17 tūkst. žydų. Nacių supratimu, getas buvo „išvalytas nuo nereikalingų“, t. y. negalinčių dirbti vokiečių karo reikmėms žydų.
1943 m. rudenį Kauno getas pertvarkytas į koncentracijos stovyklą. Žydų gyvenimo kontrolė buvo dar labiau sugriežtinta, jie galėjo dirbti tik izoliuotose stovyklose.
1944 m. kovo 27-28 dienomis Kauno gete įvykdyta „Vaikų akcija“, kurios metu virš tūkstančio vaikų iki 12 metų amžiaus buvo sugauti, didžioji dalis išvežta į Aušvico koncentracijos stovyklą, o apie trys šimtai – į Kauno IX fortą, kur buvo nužudyti.
1944 m. liepos 8-13 d. Kauno getas buvo likviduotas – pastatai sudeginti, apie 6-7 tūkst. žydų išvežti į Vokietijos koncentracijos stovyklas (Dachau, Štuthofą ir kt.), apie 1 tūkst. buvo nužudyti geto likvidavimo metu: išsigelbėjo tik apie 300-400 geto kalinių. Anot istoriko, karo pabaigos nacių koncentracijos stovyklose sulaukė vos keli šimtai Kauno žydų.
Atminimas gyvas
Masinių žudynių aukų atminimas Kaune gyvas ir šiandien, mieste įkurdinami vis nauji akcentai, atminimo lentos ar paminklai. Bene ryškiausias priminimas apie kraupius įvykius Kaune – atgimęs A. Kriščiukaičio g. 21 namas, kuriame anksčiau veikė vokiečių komendantūra.
„Kauno akcentų“ projektas – kauniečio menininko Vytenio Jako meninė intervencija „Degantys akmenys“ – visuomenei pristatytas 2018-ųjų vasarą. Pasak akcento autoriaus, veidrodžių šukės, kuriomis dekoruotas pastato fasadas, metaforiškai simbolizuoja sudužusius gyvenimus. Tokią idėją, anot menininko, padiktavo grindinys, ant kurio stovi Kauno geto vartus žymintis nedidelis paminklas, todėl nutarta grindinio motyvą atkartoti ir statinio sienose.
„Šis mano kūrinys susilaukė prieštaringų vertinimų: vieni jį priima labai pozityviai, kitus šokiruoja, jų teigimu, per ryškios spalvos, nes aplinka byloja apie mirtį, primena Holokausto laikus. Tačiau jį kurdamas stengiausi įprasminti ir gerus čia vykusius dalykus, prisimindamas, kad žydai itin prisidėjo prie kultūrinio, ekonominio pamato. Todėl spalvos – šviesios“, – yra sakęs V. Jakas.
Kauno geto 80-osios likvidavimo metinės
Kaunas jau ruošiasi jubiliejinėms geto likvidavimo metinėms. Iškilmingą 75-ųjų Kauno geto likvidavimo metinių minėjimą Kauno žydų bendruomenė ir partneriai buvo surengę ir 2019 metais. Tąkart sukaktį lydėjo ekskursijos, parodos ir koncertai.
Kaip naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ pasakojo Kauno Žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, bendruomenė jau dėlioja planą, 80-ąsias Kauno geto likvidavimo metines taip pat lydės renginių gausa.
„Per 75-ąsias Kauno geto likvidavimo metais sulaukėme litvakų delegacijos, atvyko apie 90 žmonių iš Izraelio, mus aplankė buvę kauniečiai ir kiti Lietuvos žydai. Tikimės garbių svečių ir kitąmet. Buvo labai didelis renginys, tokį pat minėjimą planuojame ir kitų metų liepą. Parodas, ekskursijas, koncertus… Tikslaus plano kol kas dar neturime, viskas priklausys nuo rėmėjų ir finansavimo. Bet aišku viena – paminėsime taip, kaip priklauso“, – teigė G. Žakas.
Pasinaudodamas proga Kauno Žydų bendruomenės pirmininkas išreiškė palaikymą Izraeliui, jo žmonėms, kovojantiems už savo šalies teisę egzistuoti. „Tikimės, kad iki minėjimo Izraelyje viskas stos į savo vėžes… Kitąmet norėtume sulaukti panašios delegacijos, svarbių svečių“, – sakė G. Žakas.
Kuo šiandien gyvena Kauno žydų bendruomenė?
Pasiteiravus, kuo Kauno žydų bendruomenė gyvena šiandien, jos pirmininkas G. Žakas pirmiausia minėjo siekius, kuriais Kaune įprasminamas žydų atminimas.
„Dabar planuojame pakabinti atminimo lentą, skirtą Ąžuoliuko choro įkūrėjui Hermanui Perelšteinui. Jis buvo kaunietis, gyveno Vytauto prospekte, vėliau buvo ištremtas į Sibirą, o grįžęs į Lietuvą apsigyveno Vilniuje. Bet iš tiesų jis buvo kaunietis… Dėl to mes norime ant namo Vytauto pr. pakabinti lentą jo garbei, kad H. Perelšteinas čia gyveno. Liko surinkti kelis parašus, galbūt net šiemet pavyks tai įgyvendinti. Tai čia yra toks artimiausias mūsų darbas. Daug kitų darbų dar ir minėjimų mūsų planuose“, – teigė G. Žakas, tuo pačiu primindamas, kad kitąmet Kaune bus minimas ir „Vaikų akcijos“ 80-metis.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ jau yra rašęs, kad iki Antrojo pasaulinio karo Vytauto pr. 58 name gyveno žydų šeimos. Jaunos žydės Saros Ginaitės-Rubinson atminimuose rašoma, kad 1941 m. ji matė, kaip už šio namo kiemo baltaraiščiai sušaudė penkis žydus. Jie kaltinti, kad bendradarbiavo su sovietais, nors tai buvo netiesa.
Dabar šiame name veikia Amsterdamo mokyklos muziejus. Be H. Perelšteino Vytauto pr. 58 name yra gyvenę „Fluxus“ judėjimo pradininko Jurgio Mačiūno tėvai Leokadija ir Aleksandras Mačiūnai, mokslininkas Juozas Matulis, kino teatro direktorė Elena Mikševičienė. Dabar pastate veikia ir V. Staniulio knygynas-antikvariatas.
Verta paminėti, kad H. Perelšteinas Lietuvos muzikos istorijoje įrašytas kaip vienas garsiausių Lietuvos choro dirigentų, pedagogų, pirmasis Lietuvos muzikos akademijos (dabartinės Lietuvos muzikos ir teatro akademijos) garbės profesorius (1996 m.), 1994 m. apdovanotas Gedimino III laipsnio ordinu, ilgametis Lietuvos dainų švenčių vyr. dirigentas. Iki šių įvertinimų ir šlovės akimirkų maestro teko įveikti nelengvų išbandymų pilną kelią, kurio pradžioje buvo jo įkurtas pirmasis pokario Lietuvoje berniukų choras „Ąžuoliukas“.
Projektą „Kauno unikalumas laiko įspauduose ir dabartyje“ dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
